GPS brėžia maršrutą laukais, nes mes važiuojame nauju mokamu greitkeliu A1. Greitkelis aplenkia gyvenamas vietas, todėl gyvenviečių pakelėse matome nedaug. Pravažiuojant negyvenamas dykumas prie kelio budi paruošti avariniai buksyravimo džipukai, skirti skubiai nutempti greitkelyje užgesusius ar perkaitusius automobilius, kurių parkas tikrai nėra pats naujausias.
Vakarų pusėje matome kalvų masyvą, ant kurių šlaitų neretai matosi pravažiuojančiųjų dažais ant uolų išdažyti įrašai, linkintys geros kelionės arba Qur-an ištraukos.
Mus pasitinkantys kelio ženklai pirmiausia būna išmarginti mums nesuprantamais arabų rašmenimis, bet už kelių šimtų metrų jie pakartojami angliškai, todėl pasiklysti netenka. Apskritai, kelių ženklinimas Irane sutvarkytas net labai padoriai, lyginant su kitais arabiškais Artimųjų rytų kraštais, pvz. lietuviams geriau pažįstamu Egiptu.
Keliai gana apkrauti sunkiu transportu, ypač senais apie 1980 metų modelio Mercedes Benz sunkvežimiais. Kartais, bet gana retai, matome ir naujesnių VOLVO markės sunkiojo transporto egzempliorių.
Senų gyvenviečių pakelėse beveik nėra, tik prieš pat Esfahaną per langus matome keletą molinių pastatų ir mečečių kupolų.
Įvažiuojame į Esfahaną ir apsigyvename viešbutyje, kurį mums maloniai suteikia mus kuruojanti Irano Turizmo, kultūros ir rankdarbių direkcija, maloniai parūpinusi mums ir naują WV autobusiuką, kuriuo keliaujame po Iraną.
Kiek pailsėję pradedame ekskursiją po šią senovinę Safavidų dinastijos sostinę.
Esfahanas įsikūręs pusiaukelėje tarp Senosios Persų imperijos sostinės Persepolio (dabartinio Shiraz miesto apylinkėse) ir dabartinės Irano sostinės Teherano.
Pradžioje šioje vietoje jau 1 tūkstantmetyje prieš Kristų Achamenidų dinastijos laikais, per Zayanden upę buvo įrengta perkėla, egzistavo gyvenvietė, vėliau pastatytas tiltas, įsikūrė karavansarai (pirklių ir keliautojų apsistojimo vieta), na, o Safavidų dinastijos šacho Abbaso didžiojo laikais XVI amžiuje buvo pastatytas ir nuostabaus grožio 33 arkų tiltas. Tada klestėjo prekyba sidabru, variu, kitais metalais, dramblio ilčių miniatiūromis, rankų darbo baldais.
Apskritai Esfahanas nuo III amžiaus AD tapo provincijos sostine, nuo VII vidurio iki 931 AD metų šią teritoriją valdė arabai (Umayadų ir Abasidų dinastijos). Tūkstantmečių sandūroje miestas turėjo stiprią gynybinę sieną su 12 žalvariu dengtų vartų, jame buvo apie 1000 namų ir 50 mečečių. Apie XVI a. pabaigą senoji miesto dalis įgijo dabartinę išvaizdą. 1598 Esfahanas tapo pastovia šacho Abbaso Didžiojo sostine.
Esfahanas labai gyvas miestas, jame yra didžioji Imamo aikštė, kuri yra didžiausia aikštė musulmonų pasaulyje ir antra pagal dydį aikštė pasaulyje po Tian an Menio aikštės Pekine. Ši aikštė nuolat gyva.
Iš pirmo žvilgsnio aikštė atrodo oficialiai, joje gausu valstybinių vėliavų, yra turizmo policijos nuovada, stovi net dvi istorinės mečetės, tačiau pažiūrėjus iš arčiau, aikštė tikrų tikriausiai priklauso žmonėms, kadangi didžiąją jos dalį užima žolynai ir baseinai, joje nuolat gausu vaikų, jaunimo, visi laisvai žaidžia tinklinį, pliuškenasi baseinuose.
Gausus būrys Esfahano jaunimo tinklinį žaisti pakvietė ir mus, tad Lietuvos ekspedicijos komanda drąsiai sudalyvavo improvizuotose tinklinio varžybose.
Aplink pačią aikštę specialiai dar XVI a. pastatytuose arkiniuose paviljonuose išsidėstę daugybė parduotuvėlių, dirbtuvių, kurios traukia pirkėjus jau daugelį šimtmečių. Aikštė nenurimsta ir sutemus, ant vejos statosi palapinės, tiesiamos staltiesės, dengiami vakarienės stalai. Prie vieno tokio stalo buvome pakviesti ir mes, kur vaišinga iranietė pavaišino nuostabia arbata ir saldainiais.
Apskritai iraniečiams esame net įdomesni negu jie mums, jie nuolat prašosi su mumis fotografuotis, klausia, ar mums čia patinka ar esame patenkinti, palinki gero kelio.
Vėlų vakarą vakarieniaujame atviroje terasoje ant senamiestyje stovinčio viešbučio stogo.
Kitos dienos ryte pradedame ekskursiją po greta aikštės esančiose didžiojoje Imamo mečetėje ir mažesnėje, bet kur kas gražesnėje Sheikh Lottolah mečetėje. Kadangi visi musulmonai privalo melstis atsisukę į Kaaba šventajame Mekos mieste, todėl ir pačios mečetės visada yra nukreiptos į rytus, taigi mūsų atveju tai reiškia, kad abi mečetės aikštės atžvilgiu yra pakreiptos net 45 laipsnių kampu.
Abi mečetės fantastiško grožio, jose dominuoja gausybė rytietiškų Safavidų ornamentų su augalų ir dangaus arba vandens motyvais žaliame fone. Žalia spalva – tai pranašo Mohammado vėliavos spalva, su kuria po visą pasaulį ir buvo skleidžiamas Islamas, todėl žalia spalva kiekvieno musulmono gyvenime užima centrinę vietą.
Mečetė musulmono gyvenime - tai ne tik maldos vieta, bet pirmiausia vieta, kur renkasi bendruomene, mečetėje lankomasi ne kartą per savaitę kaip bažnyčioje, o kiekvieną dieną čia sužinomos svarbiausios miesto ir valstybės naujienos. Kadangi iraniečiai yra šiitai, tai priešingai nuo musulmonų pasaulyje daugumą sudarančių sunitų, jie meldžiasi ne penkis, o tik tris kartus per dieną, o pati malda trunka tik 3-5 minutes. Be to, maldos metu šiitai kakta liečia ne grindis (kaip tai daro sunitai), o specialų apvalų maldos akmenį, atvežtą iš švento Karbalos miesto šiandieniniame Irake.
Vakarų pasaulyje klaidingai manoma, kad mečetės minaretai yra skirti kviesti musulmonus maldai ir nors dabar jie tam dažnai naudojami, iš tikrųjų minaretai buvo skirti iš tolo parodyti mečetės vietą, kad musulmonai, matydami virš stogų stūksančius minaretus, žinotų, kur rinktis.
Šiitų mečetės visada turi du gausiai dekoruotus minaretus, na, o sunitų mečetės gali turėti nuo vieno iki aštuonių minaretų (tiesa, teisę į 8 minaretus turi tik pagrindinė Kaabos mečetė Mekoje) taip visada galima atskirti šiitų ir sunitų mečetes.
Nepaisant to, mūsų aplankyta, kai kurių nuomone, gražiausia pasaulyje Sheikh Lottolah mečetė neturi nei vieno minareto, nes ji buvo pastatyta šeicho haremo gyventojoms – moterims ir vaikams, kurie mečetę pasiekdavo specialia požemine perėja.
Apskritai susidarė įspūdis, kad, priešingai vyraujančiai nuomonei, šiitai tikrai nėra labai radikali islamo pakraipa. Ir daugelis šiitų mokymų yra paremti realiu gyvenimu ir filosofija, tuo tarpu kai sunitai vadovaujasi tik dažnai sustabarėjusiu tradiciniu mokymu.
Atsisveikimdami su Esfahanu didžiausioje musulmonų pasaulio aikštėje pirmą kartą istorijoje iškėlėme didžiausią istorinę Lietuvos vėliavą su Vyčiu, kuri pritraukė daugybę draugiškai nusiteikusių Esfahano gyventojų, iš pradžių pamaniusių, kad tai vokiečių vėliava, bet išgirdę apie Lietuvą ir Vytį, jie mus palydėjo draugiškais plojimais.
Toliau mūsų kelias driekiasi Hamadano – senovės miesto ant Šilko kelio link, kuriame palaidotas garsiausias islamo pasaulio filosofas, medikas, astronomijos ir alchemijos žinovas Abu -Ali Hossein ebn-e Sina, kuris Europoje labiau žinomas Avicenna vardu.