Amžinai neišsenkantis lavos ežeras Konge

Vienas aktyviausių ugnikalnių Afrikoje yra Demokratinėje Kongo Respublikoje. Niragongo kalnas (ugnikalnis) nėra vienišas. Šalia jo stūkso dar 7 ugnikalniai, tačiau jie nepasižymi tokiu aktyvumu, be to, neturi savo krateryje amžinai neišsenkančio lavos ežero.

Taip pat skaitykite: Pinatubas: ar išdrįstumėte išsimaudyti ugnikalnio krateryje?

arba: Po Jeloustono nacionaliniu parku glūdintis supervulkanas žada sunaikinti didžiąją dalį JAV

Pagrindinis Niragongo krateris – 2 km pločio. Jo apačioje tyvuliuoja kelis kartus siauresnis lavos ežeras. Priklausomai nuo vulkano aktyvumo, kinta ir ežero gylis. Didžiausias gylis (apie 600 m) buvo užfiksuotas 1977 m. po galingo įsiveržimo.

Ugnikalnio išsiveržimai pradėti skaičiuoti nuo 1882 m. Nuo to laiko jis buvo įsiveržęs 34 kartus, tačiau kartais aktyvumas tęsiasi net kelis metus. Laikoma, kad ugnikalnis yra nuolat aktyvus ir bet kada gali kilti dar vienas išsiveržimas.

Dėl pačio kalno sandaros, ugnikalnio išspjaunama lava būna labai skysta. Spėjama, kad tam turi įtakos tam tikri mineralai. Dėl skystumo, tekėdama nuo kalno ji gali pasiekti stulbinamą greitį – iki 100 km/h. Tuo tarpu kitų pasaulio vulkanų lava teka ne greičiau nei gali bėgti žmogus, tad jos išvengti gana nesunku.

Nuo 1894 iki 1977 m. išsiveržus Niragongui lava visada pasilikdavo krateryje, bet po galingo išsiveržimo 1977 m. lava peršoko per kraterio kraštus ir mažiau nei per valandą pasiglemžė kelis kaimus ir 70 žmonių gyvybes. Kai kuriuose pranešimuose minima, kad žuvo iki kelių tūkstančių žmonių. Demokratinėje Kongo Respublikoje surašymai vyksta labai retai, žmonės neturi asmens dokumentų, todėl sunku nustatyti tikrąjį žuvusiųjų skaičių.

Kitas galingas išsiveržimas buvo visai neseniai – 2002 m. Iš viso buvo evakuota 400 tūkst. gyventojų, bet mažiausiai 147 žuvo. Tiesa, juos pasiglemžė ne lava, bet po žemės drebėjimo griūvantys pastatai. Dalis žuvo nuo apsinuodijimo anglies dioksidu.