Spalio 8 d., šeštadienį, 17 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami sudalyvauti atidarymo renginiuose – ekskursijoje ir Gedimino kalno stendo pristatyme. Terasoje bus galima pasivaišinti karšta arbata. Iš stende surinktų balso įrašų sausį, minint Vilniaus 700-metį, bus kuriamas bendras sveikinimas.
Senamiestis dar nematytu rakursu
Energetikos ir technikos muziejaus stogo terasa buvo įrengta ir paruošta lankymui Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo bei Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. „Projektas prasidėjo 2018 metais, jo metu taip pat atnaujintas muziejaus pastatas, įrengtos ir sukurtos naujos edukacinės erdvės, o metų pabaigoje atversime naują ekspoziciją, Virsmo salę, įkurtą 1000 kv. m erdvėje 6 metrus po žeme“, – pasakojo muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas.
„Šiandien džiaugiamės nuostabia panorama, kuri atsiveria nuo muziejaus stogo terasos, į miestą žvelgiame iš naujo, patiems vilniečiams dar nematyto rakurso. Taigi terasa buvo įrengta tam, kad miesto gyventojai ir svečiai galėtų joje laisvai apsilankyti, pamatyti sostinės Senamiestį bei Naujamiestį iš Šnipiškių pusės“, – sakė jis.
Keitė vilniečių gyvenimą
Atvėrus naują muziejaus erdvę čia sukurta ir teminė ekskursija apie Vilniaus modernėjimą. Pati Vilniaus centrinė elektrinė pastatyta siekiant atsisakyti dujinio gatvių apšvietimo, pereinant prie pažangaus apšvietimo elektra. Tuo metu vieta jai – dešinioji Neries krantinė – parinkta kaip atoki ir tinkama industrinės paskirties pastatui.
Plečiantis miestui, buvusi elektrinė atsidūrė jo centre. „Nuo šio taško – Energetikos ir technikos muziejaus – atsiveria vaizdas į Senamiestį, Šnipiškes, Žirmūnus, kurių teritorijoje kadaise tebuvo kaimeliai. Vieną jų, Žvejų, dabar žymi gatvės pavadinimas. Iš čia matomi miesto objektai tapo atspirtimi papasakoti apie jo kūrimąsi ir modernėjimą“, – kalbėjo gidė Karolina Koroliova-Barkova.
Kadangi muziejus skirtas saugoti ir puoselėti technikos istoriją, ekskursijos metu atsigręžiama į techniškai pažangių miesto objektų – Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, trijų Neries tiltų ir kitų – atsiradimo bei statybų istoriją.
„Viršutinė Televizijos bokšto (jis statytas atsiradus spalvotai televizijai) konstrukcija buvo montuojama ant žemės. 100 tonų sveriantis karkasas į projektinį aukštį pakeltas trimis lynais, per 1,5 valandos – tuo metu tai buvo nemenkas technologinis pasiekimas. Arba Vilniuje buvo nutiesta viena ilgiausių pasaulyje optinio telegrafo linijų – telegrafas įrengtas ant Gedimino bokšto pastačius medinį antstatą, apie tai dabar byloja istorinės nuotraukos. Šie techniniai išradimai keitė vilniečių gyvenimą“, – pastebėjo K. Koroliova-Barkova.
Vilniui – bendras sveikinimas
Muziejaus Elektronikos dirbtuvių kuratorius Andžejus Kuldoš sukūrė interaktyvų stendą – pro skaidrų stiklą žvelgiant į Gedimino kalną galima pamatyti, kaip kadaise atrodė ten stovėjusi Aukštutinė pilis. Be to, audio gidas pasakoja Žemutinės ir Aukštutinės pilių istoriją nuo pirmųjų žinių apie jas iki mūsų dienų. Šį projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
„Pirmas ir ryškiausias nuo stogo atsiveriantis istorinis objektas – Gedimino bokštas, todėl nusprendžiau „prakalbinti“ būtent jį, – prisiminė A. Kuldoš. – Pradėjęs domėtis, kaip atrodė Aukštutinė pilis, peržiūrėjau istorines nuotraukas, archeologinius brėžinius, 3D modelį, kuriuo remiantis sukurtas ir šis brėžinys. Bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi parengėme tekstus apie bokšto raidą – kaip jis keitėsi iš medinio į mūrinį, ne kartą degė ir buvo atstatytas.“
Lankytojai, užkilę ant muziejaus stogo, skatinami pasveikinti Vilnių 700-ojo jubiliejaus proga. „Surinksime audio koliažą, nufilmuosime vaizdo įrašą ir sausį pasveikinsime Vilnių. Šiame mieste gyvename, bet galbūt ne visi turime galimybę asmeniškai pasveikinti Vilnių – tam sukūrėme bendrą platformą. O mes, muziejaus darbuotojai, miestui linkime toliau puoselėti ir įprasminti turtingą istoriją“, – teigė A. Kuldoš.
Stogo terasa atvira lankymui Energetikos ir technikos muziejaus darbo laiku II–VII 10.00–18.30 val.