Kelionių organizatoriai pataria išlikti budriems
Kaip teigia „Baltic Tours“ kelionių ekspertė Viktorija Mikalauskaitė-Mameniškė, turistinėse šalyse dažnai vietiniai paslaugų tiekėjai tiesiog gatvėse pardavinėja pramogas, kurios nuotraukose atrodo itin gražiai, tačiau realybėje tenka pamatyti visiškai kitokį vaizdą.
„Žinoma, vietinių siūlomos pramogos būna pigesnės nei iš anksto tokią pačią paslaugą įsigyjant iš Lietuvos kelionių organizatoriaus. Visgi paprastai organizatoriai patys vyksta į užsienio šalis, kad atsirinktų patikimus ir patyrusius partnerius bei užtikrintų, jog keliaujantys lietuviai gaus kokybiškas paslaugas.
Ne kartą klientai yra pasakoję apie nejaukias situacijas ar nestiprius sveikatos sutrikdymus, kai vietiniai ekskursijų vadovai nusprendė pakvailioti su visureigiu Sacharos dykumoje, įsijautė plaukdami plaustais Sakartvele arba per aukštai įsiūbavo sūpynes Balyje“, – aiškina V. Mikalauskaitė-Mameniškė.
Susigundžius išbandyti kokią nors pramogą kelionėje, ekspertė rekomenduoja imtis atsargumo priemonių.
„Pažiūrėkite internete atsiliepimus apie laisvalaikį organizuojančią įmonę, pasidomėkite, ar ji turi ir gali parodyti draudimą, patys būkite pasirūpinę asmeniniu sveikatos draudimu. Jei kyla bent menkiausias įtarimas, geriau tokių pramogų atsisakykite“, – pataria V. Mikalauskaitė-Mameniškė.
„Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė priduria, kad vietinių agentūrų siūlomų nesaugių pramogų bei nelegalių ekskursijų dažniau pasitaiko ne Europos Sąjungos (ES) šalyse, o, pavyzdžiui, Egipte ar Turkijoje.
„ES institucijos griežtai reglamentuoja tokią veiklą ir vykdo turistinių paslaugų priežiūrą, tad dažniausiai Europos šalyse siūlomas ekskursijas vykdo turizmo centrai ar agentūros, kurios veikia legaliai, turi leidimus organizuoti šią veiklą bei pasirūpina ekskursijų dalyvių draudimu.
Visada rekomenduojame ekskursijas įsigyti iš kelionių organizatorių, nes jie griežtai laikosi visų privalomų reikalavimų, nepriklausomai nuo šalies, yra kontroliuojami turizmo priežiūros institucijų ir užtikrina visus privalomus draudimus“, – teigia I. Aukštuolytė.
Jei kyla bent menkiausias įtarimas, geriau tokių pramogų atsisakykite.
Kelionių organizatoriaus atstovė antrina, kad nusprendus įsigyti ekskursiją iš vietinių prekeivių, visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, ar paslaugos tiekėjas turi turistų sveikatos draudimus, ar jo veikla yra licencijuota, ar gidas turi leidimus vykdyti šią veiklą. Be to, būtina pasidomėti, kokios paslaugos įskaičiuotos į ekskursijos kainą.
„Vis tik pastebime, kad kartais keliautojai yra maustomi vietinių „gatvės agentūrų“, jiems klaidingai suteikiama informacija apie siūlomas išvykas, kartais turistų netgi iš viso niekas nepasiima iš viešbučio iš neprisiima atsakomybės už tokius nesklandumus, neįspėja apie papildomas mokamas paslaugas, o turistai apie jas sužino tik jau išvykę į ekskursiją.
Pasitaiko atvejų, kai poilsiautojai, susigundę patrauklia kaina, tik vėliau sužino, kad turi patys susimokėti už įėjimą į lankytinus objektus. Arba iš tokių tiekėjų įsigyta nardymo paslauga teikiama prie mirusiųjų koralų, nes nardymui prie gyvųjų koralų reikalingi tam tikri leidimai“, – aiškina I. Aukštuolytė.
Anot I. Aukštuolytės, kartais siūlomos ir nesaugios ekstremalios pramogos: pavyzdžiui, jodinėjimas arba nardymas su rykliais akvariume.
„Tokiose pramogose itin svarbus saugumas, todėl būtina pasidomėti, ar turistai yra apdraudžiami sveikatos draudimu ir kokiai sumai, kad susidūrus su sveikatos problemomis, nereikėtų vėliau išlaidų padengti patiems“, – įspėja I. Aukštuolytė.
Ekstremalios pramogos gali būti pavojingos sveikatai
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas taip pat skeptiškai žiūri į ekstremalias pramogas. Jo teigimu, šios visada yra rizikingos.
„Pirkdami pramogas ne iš oficialaus tiekėjo žmonės visada patys garantuoja už savo saugumą – prekeiviai tokių garantijų tikrai neprisiima, – sako P. Uksas. – Turbūt plaukimas plaustais (raftingas) yra viena pavojingiausių vasaros pramogų dėl galimų sužalojimų – greitis nemažas, smūgis į uolas ar akmenis yra pakankamai rimtas.
Pavojingiausios, mano nuomone, yra galvos traumos. Bėda tame, kad kaulai, lūžiai sugyja, o smegenys, deja, pažeistos nepasveiksta – paprastai būna vienokie ar kitokie liekamieji reiškiniai. Būtent raftinge, plaukiant sraunia upe, kur yra daug akmenų, galima ir numirti – nuskęsti patyrus smūgį į galvą.
Kitos pramogos yra panašiai pavojingos, kaip būtų ir Lietuvoje: šuoliai su parašiutu, kai leisdamasis ant žemės blogai pastatai koją, važiavimas dviračiu, riedučiais. Iš jų traumos būna paprastesnės: elementarūs sumušimai, žaizdos, raiščių patempimai, lūžiai, kurių nereikia operuoti. Žmonės parskrenda iš kelionės ir tada jau eina į savo polikliniką toliau gydytis.“
Vis dėlto Skubios pagalbos skyriaus vedėjas atkreipia dėmesį, kad dažnai sudėtingesnes traumas patiriama per žiemos, o ne vasaros, pramogas.
„Žiemą patiriamos traumos tikrai yra rimtos. Būna žmonių, kuriuos parveža po kritimo nuo uolų, į tarpeklius, su šlaunikaulių ar stuburo lūžiais. Po slidinėjimo gali prireikti ir operacinio gydymo“, – kalba P. Uksas.
Anot jo, rizika yra didžiulė, kai netreniruotas žmogus išbando ekstremalias pramogas.
„Prieš tam tikras pramogas žmonės turėtų gauti instruktažą, būti supažindinti su pavojais, kaip reikėtų tinkamai prisitvirtinti, laikytis, elgtis, – aiškina P. Uksas. – Faktas, kad tokiomis pramogomis nereikėtų užsiimti apsvaigus. Vasaros pramogoms, kai dažnai dar atostogaujama su „viskas įskaičiuota“, tai ypač aktualu.
Prieš pasirinkdami ekstremalią pramogą adekvačiai vertinkite save, savo galimybes ir saugokite savo vaikus.“
Ką svarbu žinoti nenorint patirti papildomų išlaidų dėl sveikatos problemų
PZU Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė bei Rizikos vertinimo skyriaus vadovė Rasa Jeršovienė primena, kad prieš kelionę itin svarbu pasirūpinti sveikatos ir gyvybės draudimais.
„Dauguma atvejų gydymo paslaugos užsienyje yra mokamos ir norint gauti tinkamą gydymą įvykus nelaimei ar patyrus traumą gali tekti patirti nemažai papildomų išlaidų. Nepamirškite įsivertinti, ar draudimas padengs su jūsų kelione susijusias rizikas bei lūkesčius“, – nurodo specialistės.
Svarbu žinoti, kad vienas draudimas gali mokėti išmokas už patirtą traumą, o kitas padengia medicinines išlaidas.
Jos pabrėžia, kad svarbu susipažinti su siūlomo draudimo nedraudiminiais ir draudiminiais įvykiais, o jei planuojate užsiimti ekstremaliomis pramogomis, geriausia apie tai informuoti draudiką.
„Jeigu nesusitariama kitaip, paprastai nedraudžiamaisiais įvykiais laikomos visos oro pramogos (parašiutai, oro balionai), auto-moto sportas, važinėjimas specializuotais kalnų dviračiais, riedučių ir riedlenčių sportas rampose, plaukimas per slenksčius bei bangas, buriavimas jūrose, slidinėjimas bekele arba ekstremalus slidinėjimas, giluminis nardymas, šuoliai su guma, šokinėjimas nuo uolų, alpinizmas, laipiojimas uolomis.
Lygiai taip pat būtinai informuokite draudiką, jei suplanavote ekspediciją ar žygį į ekstremalių klimato sąlygų vietoves: pavyzdžiui, poliarinė zona, džiunglės, dykuma, atvira jūra, – vardija ekspertės. – Tikėtina, kad tokiu atveju reikės papildomai susimokėti, bet būsite ramūs žinodami, jog draudimo apsauga galioja.“
Anot jų, kalbant apie konkrečius pavyzdžius, jei, tarkime, planuojate grožėtis žuvytėmis su paviršiniu nardymu, papildomai nieko daryti nereikia, bet jau apie giluminį nardymą būtina informuoti draudiką.
„Tas pats ir su slidinėjimu – jeigu slidinėsite pažymėtomis trasomis, informuoti nereikia, bet jei slidinėsite bekele, pasakyti reikia, – aiškina jos. – Svarbu žinoti, kad vienas draudimas gali mokėti išmokas už patirtą traumą, o kitas padengia medicinines išlaidas. Galų gale, pasirūpinkite, jog kelionėje turėtumėte savo draudimo kompanijos kontaktus.“