Kelionės atneša daugybę įspūdžių, tačiau kartais jos net neprasidėjusios gali būti sugadintos dėl pritrūkusių vietų lėktuve. Pasirodo, neužtenka tik nusipirkti bilietą ir ramiai laukti atostogų. Tuo įsitikino ir Delfi skaitytojas Tomas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. pastaba), kuris su savo mergina ir dar viena draugų pora įsigijo skrydžio bilietus į Zakinto salą Graikijoje. Paskutines vasaros dienas šiltoje saloje praleisti ketinusi kompanija jau pamažu krovėsi lagaminus, bet likus kelioms paroms iki skrydžio susidūrė su pirmaisiais nesklandumais.
„Likus 48 val. iki skrydžio, bandėme pasidaryti vadinamąjį online check-in (registraciją, – liet.), bet mums neleido. Buvo rašoma, kad šiam skrydžiui to padaryti negalima. Pamanėme, kad tai padaryti leis oro uoste. Atvykus į Vilniaus oro uostą paaiškėjo, kad check-in vietoje kainuoja 40 Eur žmogui... Iš viso sumokėjome 160 Eur“, – apie nesklandumų pradžią Delfi pasakoja Tomas.
Papildomos išlaidos kompanijos nenudžiugino, bet vėliau paaiškėjo, kad jos tik padidino visų patirtų nuostolių sumą. Skrydžio bilietus lietuviai gavo be nurodytų sėdimų vietų – ten kur paprastai nurodoma konkreti vieta buvo įrašyta „AT G“.
„Bilietus išdavęs darbuotojas mums pasakė, kad vietą lėktuve gausime prie vartų, jei kažkas neateis, nes dabar likusi viena laisva vieta. Klausėme, kodėl būtent mūsų bilietai tokie, bet jis negalėjo nieko paaiškinti. Pasiteiravus, ar mes galėsime skristi, jis pakartojo, kad mes skrisime tik tada, jei kažkas neateis ir kad dabar yra viena laisva vieta.“
Tomas iškart puolė skambinti „WizzAir“, kur atsiliepęs konsultantas paaiškino, kad tokios situacijos yra normali oro linijų praktika.
Jau anksčiau Delfi yra rašęs apie aviakompanijų pozicija šiuo klausimu: „Remiantis taikomais keleivių apsaugos teisės aktais, praktika parduoti truputį daugiau bilietų, nei lėktuve yra vietų, populiariausioms kryptims yra leidžiama, kad lėktuve neliktų laisvų vietų.“
„Mums pasakė laukti prie vartų, jei kas neateis – mums praneš. Aišku, visi atėjo, liko viena vieta ir mūsų paklausė, kuris skrisime. Na atleiskite, bet mes keturiese, dvi poros... ką mes darysime su ta viena vieta? Tada mus įspėjo, kad jei nei vienas neskrendame – negausime kompensacijos, nes visiems buvo pasiūlyta galimybė skristi, bet mes visi atsisakėme tos vienos vietos“, – apie nemalonią situaciją pasakoja Tomas.
Anot Tomo, po tokio oro linijų akibrokšto kompanijai nuplaukė ne tik sumokėti pinigai už skrydžio bilietus ir registraciją, bet ir už viešbutį, mat rezervaciją galima atšaukti likus daugiau nei 24 val.
Specialistas: situacija išties nestandartinė
Skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ operacijų vadovas Sigitas Kačiušis aiškina, kad reiškinys, kai avialinijos parduoda daugiau bilietų nei orlaivyje yra vietų, egzistuoja ir pasitaiko gana seniai visame pasaulyje. Tai nėra išskirtinai tik „WizzAir“ aviakompanijos praktika. Pasak jo, tokia situacija paprastoje praktikoje apibūdinamas kaip „overbookas“ arba perpardavimas, tačiau šiuo atveju situacija išties nestandartinė ir įdomi.
„Šiuo atveju, situacija nėra palanki minėtai 4 keleivių grupei. Nė vienam iš keleivių nepasirinkus skristi šiuo reisu, formaliai lėktuvas liko neužpildytas ir pakilo su viena laisva vieta. Šiuo atveju vienam iš 4 asmenų reikėjo „aukotis“ ir skristi, tuo tarpu kiti 3 keleiviai būtų gavę rašytinius oro linijų patvirtinimus, kad jie neišskrido dėl „overbookinimo“. Tai suteiktų teisę visiems 3 keleiviams reikalauti 400 Eur kompensacijų (viso 1200 Eur) ir oro linijos jas būtų sumokėjusios. Taip pat keleiviai turėjo reikalauti oro linijų juos kuo skubiau nuskraidinti į galutinį kelionės tašką. Greičiausiai „WizzAir“ to nebūtų galėję pasiūlyti, o tai suteiktų teisę keleiviams savarankiškai ieškoti kitų bilietų ir vėliau reikalauti iš „WizzAir“ oro linijų naujų bilietų kainos padengimo. Išvada ir patarimas ateityje keliautojams – užpildyti lėktuvą“ – sakė S. Kačiušis.
Anot jo, keleiviai, kurie netilpo, galėtų reikalauti kompensacijų pagal ES 261/04 reglamentą, kuriame nurodoma, kad kompensacijos dydis gali būti 250–600 eurų, priklausomai nuo kelionės atstumo. Nustatant atstumą, atsižvelgiama į paskutinę paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.
„Ši 4 keleivių grupė vis dar gali kreiptis į „WizzAir“ oro linijas ir reikalauti sugrąžinti oro uosto mokesčius už nepanaudotus skrydžio bilietus. Tai bent iš dalies kompensuos keleivių nuostolius“, – patarė specialistas.