Ar kada eidami pro oro uosto patikros vartus turėjote atsisveikinti su vienu ar kitu daiktu? Turbūt daugeliui teko matyti kuprines ar lagaminus iškraustančius keleivius, kurie lauktuves ar kito pobūdžio daiktus meta į šiukšlių dėžes arba geriausiu atvejus atidavinėja juos išlydintiems asmenims. O kas laukia keleivio, jeigu jo bagaže randama draudžiamų daiktu?
Lietuvos oro uostų komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė teigia, kad oro uostai iš keleivių daiktų nekonfiskuoja. „Jeigu keleivio bagaže pasitaiko draudžiamų daiktų, kurie yra nelegalūs (pavyzdžiui, neregistruoti ginklai, šoviniai ir pan.), tokį daiktą kartu su jo savininku, perduodame policijai, kuri inicijuoja tyrimą, – sakė A. Mažeikytė. – Deja, statistikos, kiek ir kokių daiktų mūsų keleiviai turi palikti, nekaupiame. Bet dažniausiai iš draudžiamų daiktų rankiniame bagaže pasitaiko dujų balionėliai ir peiliai, ilgesne geležte negu leidžia reikalavimai (t.y. daugiau negu 6 cm).“
O kur keliauja visi legalūs, bet oro transportu neskraidinami daiktai, kuriuos keleiviai turi išimti iš savo bagažo? Lietuvos oro uostų atstovė A. Mažeikytė sako, kad tai, kas nutiks su tokiais jo daiktais, sprendžia pats keleivis. „Jeigu keleivio bagaže pasitaiko koks nors daiktas, kurio skraidinti negalima, keleiviui neleidžiama skristi ir tuomet jis pats pasirenka, ką su tuo daiktu daryti – išmesti, perduoti savo artimiesiems (pavyzdžiui, tiems, kurie jį išlydėjo), palikti daiktų saugykloje ar pan.“
A. Mažeikytė atskleidė, kad oro uostai kaupia išmetamų daiktų kolekciją. „Jeigu keleivis pasirenka daiktą išmesti, mes galime pasiimti jį į savo kaupiamą kolekciją. Deja, jos pradžios atsekti nepavyko, tačiau retkarčiais ji vis papildoma naujais egzemplioriais. Kolekcija nėra eksponuojama viešai, ji naudojama Aviacijos saugumo darbuotojų mokymuose, kaip pavyzdys, kokių daiktų gali turėti mūsų keleiviai“, – pasakojo oro uosto atstovė.
Oro uostų atstovai sutiko paviešinti sąrašą daiktų ir parodyti DELFI skaitytojams jų viešai neeksponuojamą kolekciją.
Su atvykstančių keleivių daiktais dažniausiai susiduria muitinė – jie anksčiau oro uoste netgi turėjo nedidelę parodą, kurioje eksponavo daiktus, konfiskuotus iš keleivių. Tarp jų buvo stipriojo gėrimo butelis su gyvate viduje, krokodilo ar gyvatės odos batai ir panašūs egzotiški egzemplioriai. Apie įdomiausius radinius kalbėjomės su Muitinės departamento komunikacijos skyriaus viršininku Vitu Volungevičiumi.
Pasak muitinės atstovo, praėjusiais metais Vilniaus oro uosto poste surašyta 119 Prekių sulaikymo protokolų, kuriais sulaikyta 109 138 vnt. prekių! Sulaikyti mobilieji telefonai, jų priedai bei dalys, automobilių rakteliai, kiti priedai bei dalys, kompiuterių priedai bei dalys, ikrai, koralai, kriauklės, cigaretės, alkoholis, rūbai, laikrodžiai, piniginės, avalynė, rankinės ir kt.
„Gyvenimiškoje situacijoje būna, jog nekaltai atrodantis radinys ar pirkinys gali pasirodyti esantis saugomas, o tokių augalų ar gyvūnų (ar jų dalių, gaminių iš jų) prekybą ir gabenimą pasaulyje reguliuoja CITES konvencija (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija). Jos pagrindinė nuostata skelbia, kad tarptautinė prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais neturi grėsti jų išlikimui.“, – sakė Vitas Volungevičius.
Keleiviams draudžiama iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą asmeniniame bagaže įvežti mėsos, pieno ar jų produktų. Nepaisant to, lietuviai neapsiriboja vien tik dešromis ir sūriais iš svečių šalių. „Prieš porą metų Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai pranešė, kad Vilniaus oro uosto poste sulaikė keturias aligatorių galvas, kurias iš JAV ketino atsigabenti Lietuvos pilietis. Iš kelionės grįžtantis vyras muitininkams tuomet teigė, kad roplių galvas įsigijęs vienoje Majamio parduotuvėje ir jos yra skirtos dovanoms. Pagaliau, paaiškėjo, kad ta konkreti aligatoriaus rūšis – saugoma, todėl prekės buvo konfiskuotos. Pasitaiko ir kitokių radinių: muitinės konfiskuotų radinių sąrašuose – ir įvairūs medicinos preparatai: spiritu užpiltos gyvatės ar 14 pakuočių maisto papildų, pagamintų iš rudosios meškos taukų. Tiesa, tokie pažeidimai nėra dažni, per Lietuvą neina ir stambūs nelegalios gyvūnų dalių prekybos keliai, bet kartais radiniai keleivių bagaže priverčia nustebti, – pasakojo V. Volungevičius. – Per tris pastaruosius metus Lietuvos muitinė sulaikė 8 gyvus sausumos vėžlius, 1 koralą, 2 aligatoriaus galvų iškamšas bei 30 vnt. krokodilo dantų, 1680 vnt. kapsulių su meškos taukais, 8 aligatorių galvų iškamšos, 6 kriauklės, 6 koralai bei laikrodžio dirželį, pagamintą iš aligatoriaus odos. Oro uosto muitinės pareigūnai pasakoja apie sulaikytą keptą paršelį iš Gruzijos.“
Smalsu, kur dedami konfiskuoti daiktai? Pasak Muitinės departamento atstovo Vito Volungevičiaus, daugelis daiktų yra tiesiog sunaikinami: „Maisto produktai sunaikinami, klastotės, akcizinės prekės taip pat naikinamos. CITES konvencijos saugomus augalus, gyvūnus, jų dalis ar pagamintus iš jų daiktus (pvz. batus iš krokodilo odos, saugomų roplių užpiltines, koralus, tam tikras orchidėjų, papūgų rūšis) muitinė sulaiko, ir jei jiems įsivežti keleivis neturi leidimo, juos konfiskuoja. Saugomi konfiskuoti egzemplioriai perduodami muziejams, zoologijos, botanikos sodams.“
Jis pabrėžė, kad pirkdamas suvenyrą iš dramblio kaulo ar kitų gyvūnų dalių, žmogus prisideda prie brakonieriavimo, nelegalios prekybos, korupcijos, nusikalstamumo ir iš esmės – gamtos naikinimo. „Neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais tinklas yra trečias ar ketvirtas pagal dydį tarptautinis nusikaltėlių tinklas po narkotikų, ginklų ir prekybos žmonėmis. Pastaraisiais metais neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais mastas stulbinamai išaugo. Apytikriais skaičiavimais, kasmet į organizuotų nusikalstamų grupių rankas patenka apie 15 mlrd. eurų, t. y. tiek pat, kiek į prekiautojų narkotikais, žmonėmis ir ginklais rankas. Tokia prekyba ne tik kelia grėsmę, kad išnyks kai kurios visiems gerai žinomos rūšys, bet ir skatina korupciją, yra karinių grupuočių pajamų šaltinis, kainuoja žmonėms gyvybę ir iš skurdesnių bendruomenių atima labai reikalingas pajamas,“ – sakė V. Volungevičius.