Kalbėdama su žiniasklaida, Aurimo žmona Sonata Mockuvienė sakė, kad dabar jau emocijos nusistovėjo, bet didžiausias šokas buvo pirmomis dienomis, kai reikėjo staigiai susiruošti skrydžiui į Australiją.
„Nebuvo galimybės su juo susisiekti. Kad jis paspaudė pagalbos mygtuką, buvo vau, su komanda tarėmės, kas galėjo tokio nutikti. Buvo sakęs, kad, jei ranką nukąs, dar paplauks. Ir supranti, kas tokio turėjo nutikti, jog paspaustų.
Kol negavau iš gelbėjimo tarnybos tos pirmos žinios, kad jis gyvas, buvo nerimo tikrai. O paskui žinojau, jog yra palaikomas ryšys, kad plaukia laivas, o aš tuo metu jau skridau. Susitikome Sidnėjuje“, – prisiminė Sonata.
Kaip ji pasakojo, tuo metu laikėsi stabiliai, ramiai, pavyko susikoncentruoti į darbus, kuriuos reikėjo greitai atlikti.
„Kiti man skambino su visokiausiomis nuotaikomis, kai kurie verkė. Kiti jautriau sureagavo į žinią, kad yra ieškomas, nėra jokių žinių. Buvo stipri naujiena“, – kalbėjo Sonata.
Sonata pripažino, kad tikėjosi sutikimo oro uoste, mat užuominų klausinėdami davė ir vieni draugai, ir kiti.
„Vien iš tų žinučių, kad ir tie bus, ir tie, ir draugų draugai, supranti, jog gali būti nemažai žmonių, – šypsojosi ji. – Labai gerai iš lėktuvo atrodė trispalvė, švietė iš toli, suvirpėjo širdis.“
Paklausta, ar dar išleis Aurimą į kitą kelionę, Sonata nusijuokė, kad negali to kontroliuoti.
„Toks jausmas, kad kažkas jį gali išleisti ar neišleisti. Jis pats yra toks, jo niekas iki šiol nesulaikė – nei aš, nei mama. Nemanau, kad jį kažkas sulaikys“, – sakė ji.
Daugiau apie Aurimo sutikimą Palangos oro uoste galite skaityti čia:
Aurimas Mockus išgelbėtas kovo 2 d. vakarą
Primename, kad buvo planuota po išgelbėjimo Aurimą plukdyti į Brisbaną, kelionė turėjo trukti pusantros paros, tačiau dėl pavojingų oro sąlygų laivo kapitonas nusprendė pakeisti kursą, todėl nutarta plaukti į Sidnėjų. Kadangi Sidnėjus gerokai toliau už Brisbaną, kelionė truko ilgiau, krantas pasiektas kovo 7 d.
Po Aurimo išgelbėjimo Lietuvos kariuomenė „Delfi“ plačiau paaiškino, kaip vyksta tokios operacijos, ir atsakė, ar tai kainuoja. Daugiau apie tai skaityti galite čia.
Primename, jog Aurimo komanda pranešime žiniasklaidai informavo, kad kovo 2 d. 23 val. Lietuvos laiku kranto komandos vadovas gavo žinią iš Australijos jūrų saugumo tarnybos – po sėkmingos operacijos Aurimas išgelbėtas. Jis buvo perkeltas į karinį laivą.
Kranto komanda dėkoja Australijos tarnyboms už operatyvią gelbėjimo operaciją ir Lietuvos Respublikos ambasadai Australijoje už pagalbą šioje operacijoje.
„AP News“ pranešė, kad, kaip teigiama Australijos jūrų saugumo tarnybos pranešime, dėl labai nepalankių oro sąlygų Aurimo valties, deja, nepavyko ištraukti, išskyrus du irklus ir kai kuriuos asmeninius daiktus. Šią informaciją „Delfi“ patvirtino ir Aurimo komanda.
Australijos jūrų saugumo tarnyba (AMSA) ankstų pirmadienio rytą socialiniuose tinkluose pasidalijo naujienomis, kad didžiuojasi kartu su kolegomis įdėtomis pastangomis išgelbėti Aurimą iš Koralų jūros. Jie priminė, jog visada svarbu turėti avarinį švyturėlį, nes būtent jis tarnyboms padėjo greitai sureaguoti į nelaimę.
Tarnyba taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matosi gelbėjimo operacija.
Joint Operations Command (JOC) taip pat džiaugėsi sėkminga gelbėjimo operacija.
Sekmadienį, apie 19 val. Lietuvos laiku, Aurimo komanda „Delfi“ patvirtino, kad keliautoją pasiekė Australijos kariuomenės laivas. Jam teko dar palūkėti porą valandų, kol prašvis, ir bus galima pradėti gelbėjimo operaciją. Komandos atstovė „Delfi“ taip pat pridūrė, kad Aurimo psichologinė būklė, atsižvelgiant į tai, kas vyksta, yra gera.
Anksčiau tarnybos socialiniuose tinkluose pasidalijo, per kokias bangas plaukia išsiųstas Australijos kariuomenės laivas.
Kaip anksčiau sekmadienį pranešė Aurimo komanda, kovo 2 d. Australijos jūrų saugumo tarnybos gelbėjimo lėktuvui pavyko užmegzti radijo ryšį su Aurimu. Keliautojo teigimu, jis nepatyrė rimtų sužalojimų, semia į valtį patekusį vandenį ir prašo kuo skubesnės pagalbos.
Naktį iš vasario 28 d. į kovo 1 d. paprašė pagalbos
„Delfi“ primena, kad ankstyvą sekmadienio rytą Australijos jūrų saugumo tarnyba (AMSA) socialiniuose tinkluose detalizavo, kaip viskas vyko:
„Vėlų penktadienio vakarą gavome avarinio švyturio signalą iš irkluotojo, kuris bandė irkluoti iš San Diego į Australiją ir pateko į ciklono „Alfredas“ kelią netoli Kvynslando pakrantės.
Sąlygos šioje vietovėje yra klastingos – vėjas pučia iki 100 km/h greičiu, o jūra audringa.
Mes užduotį pavedėme AMSA Kernso ir Essendono bazėje esantiems paieškos ir gelbėjimo lėktuvams „Challenger“ ir #AusAirForce P8-A „Poseidon“ jūrų patruliavimo lėktuvui, kurie užmezgė radijo ryšį su irkluotoju.
Buvo pasitelktas @royalaustraliannavy laivas HMAS Choules, kuris į įvykio vietą vyksta iš Brisbano.
Šiose nuotraukose (Gynybos departamento), padarytose vakar, matyti cikloninės sąlygos, kurias patiria irkluotojas.“
Australijos naujienų portalas „The Guardian“ pridūrė, kad Aurimas pagalbos mygtuką aktyvavo būdamas vos už 90 km į vakarus nuo tropinio ciklono. Sekmadienio popietę Australijos laiku AMSA atstovas spaudai portalui sakė, jog su Mockumi bendrauta, jis pranešė, kad didesnių sužalojimų nepatyrė.
Šeštadienį Australijos laiku „Challenger“ nepastebėjo Aurimo valties, tačiau tada pavyko susisiekti su Mockumi. Jis sakė, kad yra pavargęs.
Sekmadienio popietę Australijos laiku AMSA pranešė, kad oro sąlygos šiek tiek sušvelnėjo, tačiau vietovė tebėra tropinio ciklono „Alfredas“ įtakos zonoje, kur pučia iki 100 km/h vėjas, o bangos siekia 5–7 metrus.
Nurodoma, kad laivas, plaukiantis iš Brisbano į Koralų jūrą padėti Aurimui, yra 16 000 tonų sveriantis karinio jūrų laivyno desantinis laivas „HMAS Choules“.
„Delfi“ primena, kad pastarosiomis dienomis Aurimas kovojo su netoliese besisukančiu taifūnu. Panašu, jog, likus visai nedaug iki finišo, jis sukėlė didelių problemų. Anksčiau „7news“ pranešė, kad į cikloną „Alfredas“ patekęs lietuvis gelbėjamas.
Dar vasario pabaigoje A. Mockus pasakojo, kad šios dienos yra lemiamos. Tiesa, Aurimas netoliese esančio taifūno pernelyg nesibaimino ir sakė, jog tikisi iš jo gauti naudos ir gerokai pasistūmėti į priekį.
„Gausiu didžiausią galią nuo šalia praeinančio taifūno. Irkluoti tikrai nereikia, reikia išgyventi dvi paras ir toliau bus geriau“, – socialiniuose tinkluose rašė jis.
Vėliau Aurimas trumpame vaizdo įraše pasidalijo, kad turėjo „smagią“ naktelę.
„Pirmą kartą su diržais, nes buvo gerų pavertimų. Pilnų persivertimų nebuvo, ačiū Dievui, bet daiktai jau skraidė po kabiną. Turėjau net iki 9 mazgų dreifą – įsivaizduokite, koks vėjas, 4 metrai banga. Pačiu įdomiausiu momentu, kai apiplaukinėju rifus, bet, ačiū Dievui, pagrindą vieną apiplaukiau, šiaurinę pusę, dabar dar liko apiplaukti vakarinį rifo kampą, tačiau jį jau apiplauksiu tikrai gražiai.
Bandysiu tada leistis į pietvakarius. Tokių naktų nebesinorėtų, bet „Kuršis“ atlaikė, ir diržai pasitarnavo“, – kalbėjo A. Mockus.
Pradėjo istorinę kelionę
„Delfi“ primena, kad, perplaukęs Ramųjį vandenyną nuo San Diego iki Brisbano, A. Mockus būtų tapęs istorijos dalimi – pirmuoju žmogumi pasaulyje, valtimi vandenyną įveikusiu šiuo maršrutu. Kelionė turėjo trukti 6–8 mėnesius.
„Tik pradėjus kelionę, laukia itin sunkios pirmos 3–5 paros vandenyne su mažai miego, kol nusiirsiu nuo kranto bent jau 25 jūrmyles, o praėjus šiam etapui, laukia kitas – sunkus darbas stengiantis kuo greičiau ištrūkti iš Kalifornijos srovės, kuri eina nuo Kanados iki Meksikos. Tai, optimistiniu skaičiavimu, gali užtrukti nuo 6 parų iki 2 savaičių – viskas priklausys nuo to, kaip pavyks laikyti tempą, kaip srovė stipriai mane neš ir t. t.
Nesėkmės atveju yra rizika būti srovės nuneštam į Meksikos teritoriją, o šito jau nesinori. Ištrūkus iš Kalifornijos srovės, bus galima lengviau atsipūsti. Tikiuosi, kad tada jau pavyks pasigauti palankesnį vėją ir Šiaurės pusiaujo srovę“, – apie pirmųjų dienų iššūkius atvirame vandenyne pasakojo A. Mockus.
Daugiau apie Aurimo kelionės startą galite skaityti čia.
Pranešė apie didžiulį nuotykį
Prieš kiek daugiau nei metus Aurimas garsiai pasidalino didžiuoju savo planu, kurį kurpė pakankamai ilgai – jis irkline valtimi ketina perplaukti Ramųjį vandenyną.
„Negaliu net užmigti. Mes, keliautojai, turbūt turime kažkokį sindromą. Kai išvažiuoji iš namų, jų pasiilgsti, bet, kai grįžti, traukia nauji potyriai, – tuo metu „Delfi“ juokdamasis pasakojo A. Mockus. – Aurimą Valujavičių stebėjau nuo pat jo kelionės pradžios. Buvau įsitikinęs, kad jis tą padarys, nors buvo tokių, kurie žegnojo. Buvo įdomu jį sekti, labai sudomino Aurimo valtis – nebuvau anksčiau tokių matęs.
Su laiku pradėjau galvoti, ką jis darys toliau – irkluos per Ramųjį ar ne? Ėmiau domėtis, žiūrinėti valtis. Žinoma, tokiu pačiu maršrutu negali plaukti, turi būti kas nors įdomesnio. Supratau, kad nežinau lietuvių, kurie valtimi būtų perplaukę Ramųjį. Galvoju, reikia išdrįsti tai padaryti ir padėti ant to tašką.“
Visą pokalbį su Aurimu skaitykite čia.