Keliauti viešuoju transportu – atiduoti daugiau laiko sau
Kaip teigia sociologai, šiuolaikinė karta mieliau dalijasi, nuomojasi, skolinasi nei patys įsigyja, rašoma pranešime spaudai. Tai reiškia, jog prisirišimas prie konkrečios vietos ir daiktų jiems nėra toks įprastas, koks buvo ankstesnėms kartoms. Šiuos teigiamus įpročius skatina ir besikeičiantis visuomenės požiūris į aplinką – ji siekia mažiau vartoti, labiau tausoti aplinką, daugiau judėti ir laisviau keliauti.
Anot vežėjų, kainų klausimas išlieka kaip niekad svarbus. Pasak „Kautros“ atstovo, nors šalyje kainos kilo gana ženkliai, kelionės autobusu kaina per penkerius metus paaugo tik iki 8 proc., priklausomai nuo maršruto.
Keleivių vežėjo atstovas Mindaugas Sakalauskas sako, jog dalijimosi ekonomika auga ir poreikiai keičiasi dar ir dėl techninių sąlygų – viešasis transportas daug patogesnis nei prieš dešimtmetį.
Gyventojų poreikiams šiandien yra ruošiami net ir tarpmiestiniai autobusai, mat jauni žmonės aktyvūs, daug keliauja, dažnas jų keliaudamas ir dirba, todėl kelionė autobusu privalo būti patogi.
Tuo tarpu kelionių kokybė augo ženkliai. Visuose tarpmiestiniuose autobusuose jau tapo įprasta rasti nemokamą internetą, nemokamų filmų, elektros lizdus.
„Dar vienas sprendimas, sulaukęs itin teigiamos keleivių reakcijos - galimybė nemokamai vežtis dviratį. Sprendimas savalaikis, patogus, ekologiškas, todėl ypač jaunimo buvo labai palankiai sutiktas. Kasmet įsigyjama vis daugiau dviračių laikiklių, dėl esamos paklausos atsirado netgi išankstinės dviračio vežimo vietos rezervacijos paslauga“, – pasakojo M. Sakalauskas bei dalijosi įžvalgomis, jog net ir keliaudami į darbą tarpmiestiniais autobusais, žmonės vežasi dviračius, – Juk patogu – atkeliauji iki miesto, sėdi ant dviračio ir jau darbovietėje.“
Greičiau nei miesto maršrutais
Nemažai jaunosios kartos lietuvių kuriasi ir užmiestyje arba mažesniuose miesteliuose šalia didžiųjų miestų, o vertindami savo laiką į darbą vyksta ir tarpmiestiniu transportu. Tai atitinka šiandienos dvasią, kuomet resursų eikvojimas tampa vis mažiau madingas, tačiau akivaizdu, jog tokia sistema gali sėkmingai veikti tik tuomet, jei yra patogi keleiviams, o laiko sąnaudos važiuojant automobiliu ar autobusu nesiskiria arba skiriasi antrojo naudai.
M. Sakalauskas patvirtina, kad yra tarpmiestinių maršrutų, kurie savo dažnumu nenusileidžia miesto maršrutams. Pavyzdžiui, autobusas iš Birštono į Kauną išvažiuoja kone kas pusvalandį, todėl ilgai laukti netenka niekam.
Didmiesčiuose dirbantys, tačiau gyvenantys užmiestyje, įvertina dar ir kamščiuose praleistą laiką. Pašnekovas tikino, jog, pavyzdžiui, kelionė autobusu iš Vilniaus centro 7.30 ar 17.30 laiku autobusu gali trukti gerokai, kartais net daugiau kaip pusvalandžiu trumpiau nei važiuojant automobiliu.
Naudojasi efektyvumo siekiantis verslas
„Kautros“ atstovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog tarpmiestinių kelionių autobusu privalumus pamažu atranda ir verslas.
„Dažnai galime pastebėti, jog didesnius atstumus tarp miestų didelė dalis žmonių įveikia važiuodami automobiliu po vieną. Tačiau netgi ir verslo kelionės autobusu gali būti daug paprastesnės ir efektyvesnės nei įmonės ar nuosavu transportu, nes tuo metu, kai reikia sutelkti dėmesį į vairavimą, būtų galima ir į elektroninius laiškus atsakyti, ir atlikti daugybę kitų darbų. Jau nekalbu apie vairavimo pavargus žalą – specialistai tai prilygina lengvam girtumui“, – svarsto M. Sakalauskas.
Jis taip pat pabrėžia, jog tarp keleivių pastaraisiais metais nauju hitu tapo elektros rozetės. Anot pašnekovo, tai gali būti rimta priežastimi renkantis vežėją ar reiso laiką.