Trumpiausias skrydis trunka 27-120 sekundžių. Ne, tai ne raketa, o šuolis kukurūzniku nuo vienos salos į kitą Orkney salose, Škotijoje, su Loganair aviakompanija. Tuo tarpu ilgiausias skrydis priklauso Kataro oro linijoms, kurios per 17 val. 15 min. nuskraidina iš Oklando, Naujojoje Zelandijoje, į Dohą, Katare.
Lėktuvas skrendantis tiesiai poilsiautojams virš galvos irgi ne naujiena. Jeigu gulėsite Šv. Martino saloje, Maho paplūdimyje, pamatę artėjantį lėktuvą prilaikykite skėtį kokteilyje ir nepanikuokite – jūs gulite ne ant nusileidimo tako, jis leidžiasi ne ant jūsų, bet visai, visai šalia – į oro uostą už jūsų nugaros.
Kur nusileidimo takas?! Škotijoje, Barra saloje, jis atsiranda tik atoslūgio metu, kai išlenda smėlis. Tuo tarpu Maldyvuose, Malėje, teko padaryti kitaip – sujungti dvi gretimas salas, kad atsirastų vietos tarptautinių skrydžių lėktuvams nutūpti. O vietiniai skrydžiai vyksta su lėktuvais, kurie kyla ir leidžiasi ant vandens.
Kur tyliai keikiasi kiekvienas pilotas? Skrisdamas į Luklą Nepale. Pakilimo takas tęsiasi tik tiek, kiek leidžia kalnų reljefas – 460 metrų, todėl jis įrengtas su 12 laipsnių pakilimo kampu, kad lėktuvai spėtų sustabdyti ir pakilti. Kai iš vienos pusės praraja, o iš kitos – kalno šonas, nutūpus tikrai verta lengviau atsidūsti.
Kur lėktuvas leisdamasis beveik nestabdo? Antarktidoje, nes nusileidimo takas ne tik apledėjęs, jis visas iš ledo, todėl stabdymas čia trunka ilgai ir praktiškai tik įjungtais varikliais, kad šie stumtų lėktuvą atgal.