Skrydžius ir turistines keliones atšaukus dėl COVID-19 pandemijos, kai kurios ES valstybės nusprendė vartotojų sąskaita sumažinti avialinijų ir kelionių organizatorių patiriamus nuostolius, leidžiant jiems atsiskaityti su vartotojais ne pinigais, o kuponais. Be to, balandžio mėn. pabaigoje 16 ES valstybių kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu laikinai sustabdyti ES taisyklių, įpareigojančių keleiviams grąžinti pinigus, galiojimą.
Tačiau nuo pat pirmų COVID-19 pandemijos dienų Europos Komisija laikosi tvirtos pozicijos, kad net ir šiuo atveju nekeis keleivių teisės atgauti savo pinigus. Nepaisant to, kai kurios valstybės vis dėlto bandė savarankiškai keisti taisykles, taip pažeidžiant pagrindines vartotojų teises. Tokių bandymų buvo ir Lietuvoje, kai Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisą, kad kelionių organizatoriai pinigus klientams galėtų grąžinti per 6 mėnesių laikotarpį, vietoje 14 dienų. Vėliau, supratę, kad tokie pakeitimai pažeidžia Europos Sąjungos teisę, patys Seimo nariai prašė Prezidento vetuoti įstatymo pakeitimus.
Advokatas Nerijus Zaleckas paaiškina, kad Europos Sąjungos teisėje yra įtvirtinti aiškūs ir griežti keleivių teisių apsaugos mechanizmai, įpareigojantys tiek kelionių organizatorius, tiek avialinijas kelionių ar skrydžių atšaukimo atveju grąžinti būtent pinigus. Skydžių atšaukimo atveju Reglamentas 261/2004 numato, kad pilna bilieto kaina keleiviams turi būti sugrąžinta per 7 dienas nuo pareikalavimo. Pagal Civilinio kodekso 6.751 str., kuris įgyvendina Direktyvą 2015/2302, neįvykus kelionei kelionės organizatorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos privalo grąžinti visas keliautojo sumokėtas sumas. Abiem atvejais su vartotojais atsiskaityti galima kuponais tik tuo atveju, jeigu jie su tuo sutinka.
Gegužės 13 d. Europos Komisija paskelbė rekomendacijas dėl galimybės keliautojams siūlyti kuponus vietoje pinigų grąžinimo. Komisija dar kartą pažymėjo, kad keliautojų teisė atgauti pinigus išlieka nepakitusi, o siekiant kuponus padaryti patrauklesniais, valstybės turėtų už juos garantuoti, kad apsaugotų vartotojus nuo kelionių organizatorių ar avialinijų bankroto.
„Tai yra visiškai logiškas pasiūlymas, nes ne tik kelionių organizatoriai ar avialinijos susidūrė su finansiniais sunkumais. Keliautojams jų sumokėti pinigai dabar gali būti reikalingi labiau nei bet kada anksčiau, todėl priverstinai siūlyti kuponus, kuriais galbūt net nebus galimybės pasinaudoti, yra neteisėta“, – komentuoja advokatas. Bandydamos rasti sprendimų, valstybės imasi neteisėtų priemonių, dėl ko pačioms gali tekti susimokėti baudas. Be to, dėl neteisėtų sprendimų priėmimo valstybėms gali tekti bylinėtis ir su pačiais keliautojais bei atlyginti jų patirtą žalą.
„Tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas daugybę kartų pasisakė, kad vartotojų teisių apsauga yra viešasis interesas, todėl valstybės turi labai atsargiai vertinti priimamus sprendimus. Panašu, kad artimiausiu metu valstybių laukia išbandymai teismuose dėl COVID-19 pandemijos metu priimtų sprendimų ir ribojimų teisėtumo. 2020-04-23 Prahos teismas jau pasisakė, kad Čekijos valdžios institucijos peržengė savo kompetencijos ribas įvesdamos tam tikrus ribojimus. Karantino metu Lietuvoje Vyriausybė taip pat priėmė abejotino teisėtumo draudimus ir ribojimus tiek žmonių, tiek verslo atžvilgiu, dėl ko tikėtina ieškinių prie valstybę lavina. Verslininkai jau dabar domisi padarytos žalos atlyginimo galimybėmis“, – teigia advokatas N. Zaleckas.
Bendrovės Skycop, padedančios keleiviams atgauti kompensacijas už atšauktus ar atidėtus skrydžius, atstovas Sigitas Kačiušis teigia, kad keleivių užklausų dėl galimybės atgauti už bilietus sumokėtus pinigus sulaukia kelis kartus daugiau nei iki šiol.
„Pasinaudodamos susiklosčiusia padėtimi avialinijos bando išvengti pareigos grąžinti keleiviams už bilietus sumokėtus pinigus. Daugybė keleivių nurodė, kad avialinijos net nesuteikia galimybės pasirinkti tarp pinigų grąžinimo bei kupono ir priverstinai siūlo kuponus kaip vienintelę galimybę, o keleivių prašymus grąžinti pinigus tiesiog ignoruoja. Šiuo atveju keleiviams tiesiog būtina kreiptis į teismą“, – pataria S. Kačiušis.
Europos Komisija dabar išsiuntė oficialius pranešimus valstybėms, kurios nesiima priemonių užtikrinti vartotojų teisių apsaugą, ir tai yra pirmasis pažeidimo nagrinėjimo etapas. Jeigu padėtis nebūtų ištaisyta, užbaigus procedūrą, valstybėms gali būti skiriamos baudos.