Be maisto, be vandens ir be daiktų – kaip dar pasikeitė kelionės oro transportu per 10 pastarųjų metų

Per kiek daugiau nei šimtą civilinės aviacijos gyvavimo metų šį sektorių reguliuojančios taisyklės ne kartą keitėsi. Pastaraisiais metais patikros ir stebėsena tapo griežtesni, skrydžiai – saugesni, pietūs – kuklesni, o nuo 2020-ųjų keleiviams tenka dėvėti apsaugines kaukes. Visiems laikams įsigalėjo draudimas rūkyti lėktuvo salone, užtat atsirado naujų pramogų, kaip antai jutikliniai ekranai, vaizdo žaidimai ir „Wi-Fi“ ryšys.

Šįkart norėtųsi pakalbėti apie tai, kuo šiuolaikiniai skrydžiai skiriasi nuo prieš dešimtmetį vykdavusių kelionių oro transportu.

Sausainiai vietoj karštų patiekalų

Palyginti neseniai nemokamas maistas lėktuve (t. y. toks kurio kaina įskaičiuojama į sumą, sumokamą už bilietą) buvo traktuojamas kaip savaime suprantamas dalykas: pavyzdžiui, XX a. viduryje orlaivio keleiviams buvo tiekiami porceliano induose serviruoti neprasto restorano klasės patiekalai. Šiais laikais aviakompanijos stengiasi sumažinti keleivių maitinimui tenkančias išlaidas ar net apskritai anuliuoja tokią paslaugą. Taigi gaji tradicija, kurios laikydamasis oro vežėjas privalėjo pamaitinti keleivius pietumis, jei skrydis truko daugiau nei porą valandų, galutinai įėjo į istoriją.

Ypač drastiškai padėtį pakoregavo ką tik praėjusi pandemija. Būtent nuo 2020-ųjų daugelio reisų keleiviai skrydžio metu nebegauna nei valgyti, nei gerti. Oro bendrovės „Ural Airlines“ ir „Southwest Airlines“ visiškai atsisakė keleivių maitinimo paslaugos, „Air France“ ir „Alaska Airlines“ maistą teikia tik tolimų reisų keleiviams, o S7, „JetBlue“ ir „American Airlines“ saugumo sumetimais perėjo prie produktų rinkinių hermetiškose pakuotėse ir gėrimų buteliuose.

Dabar orlaivių keleiviams skrydžio metu dažniausiai pasiūloma riešutų mišinių, sausainių, šokolado batonėlių ir jogurto.

Mokami gėrimai

Draudimas įsinešti į orlaivio saloną kokių nors gėrimų Europoje įsigalėjo dar 2006-aisiais, kai viename iš Didžiosios Britanijos oro uostų buvo sulaikytas asmuo su skysčio pavidalo sprogmenimis. Po metų šitoks draudimas buvo įvestas ir kituose regionuose. Dabar keleiviui leidžiama įsinešti į ne didesnę kaip 100 mililitrų talpos tarą supilstytų gėrimų, bet bendras jų kiekis negali viršyti litro. Ši taisyklė galioja ne tiktai gėrimams, bet ir vaistams, kosmetikai ir kai kuriems produktams.

Pradėjus eksploatuoti specialius skenerius, pajėgius identifikuoti skysčio rūšį, šį griežtą nurodymą pavyko kiek sušvelninti. Pažangiaisiais įrenginiais jau naudojamasi Italijoje ir Nyderlanduose, bet dagelyje šalių draudimo atšaukti neskubama.

Keliaujame neapsikrovę

Nemokamai į saloną leidžiamo įsinešti bagažo matmenys tolydžio traukiasi, o mažų sąnaudų oro bendrovės apskritai nutarė leisti pasiimti tik nedidelę rankinę arba kuprinę. Šiandien tenka kalbėti apie savotiška susirėmimą: oro vežėjai reguliariai didina rankiniam bagažui taikomus apribojimus, o gudragalviai keleiviai, į tai reaguodami, išranda vis naujų triukų, kaip išvengti papildomų mokesčių.