Centrinę Bolonijos aikštę „Piazza Maggiore“ supa elegantiška arkada. Iš viso mieste tokios arkados sudaro 38 kilometrus. Pėsčiuosius jos apsaugo ir nuo lietaus, ir nuo kaitrios saulės.
Pirmieji žmonės šiose vietose įsikūrė prieš daugiau kaip 2 tūkst. metų.
Viduramžiais kiekviena pasiturinti šeima čia buvo pasistačiusi po bokštą. Du garsiausi bokštai: 97 metrų aukščio „Torre Asinelli“ ir šiek tiek žemesnis „Torre Garisenda“. Šiame bokšte jau daugelį metų dirba Roberto Zazzaroni.
„Esu Asinelio bokšto prižiūrėtojas. Šis ir jo bokštas dvynys yra Bolonijos simboliai. Čia dirbo ir mano tėvas“, – sako bokšto prižiūrėtojas R. Zazzaroni.
Netoliese yra ir šventojo Stepono aikštė, arba „Piazza santo Stefano“. Ji trikampio formos. Šventojo Stepono bazilikos kompleksą sudaro septyni romaniško stiliaus pastatai. Seniausieji pastatyti dar V amžiuje.
Bolonija dar vadinama ir „riebiuoju“ miestu, arba „La Grassa“, nes maistas čia tiesiog nuostabus. Vienas iš vietos virtuvės pasididžiavimų – „Mortadella“.
„Mortadela“ gaminama iš kiaulės mentės ir riebalų. Mėsa smulkiai sumalama, išverdama ir kemšama į natūralų apvalkalą“, – patiekalą pristato parduotuvės savininkas Giacomo Zaniboni.
„Padažas troškinamas tris keturias valandas, priklausomai nuo to, kiek mėsos įdėjote“, – pasakoja virtuvės šefas Dario Pulito.
Šis padažas niekada nepatiekiamas su spagečiais, tik su tagliatelle – juostiniais makaronais. Populiariame „Donatello“ restorane griežtai laikomasi šios tradicijos. Originalus šio padažo receptas saugomas Prekybos rūmuose kartu su iš aukso padarytu „tobulos“ formos tagliatelle.
Bolonija dar vadinama ir „išsimokslinusiu“ miestu – „la Dotta“. 1088-ais metais įkurtas Bolonijos universitetas yra seniausias vakarų pasaulyje.
„Iš pradžių paskaitos vykdavo įvairiose miesto vietose: bažnyčiose ar profesorių namuose. XVI a. viduryje Bolonijos valdytoju tapo popiežius Pijus IV. Jis pastatė šį pastatą ir įkūrė čia nuolatinį universitetą. Jame studijavo ne tik Bolonijos ar Italijos piliečiai, bet ir daugybė užsieniečių: vokiečių, ispanų, prancūzų. Ant sienų įamžinti garsių studentų šeimų herbai“, – pasakoja turizmo centro vadovė G. Zabbini.
Miesto bažnyčiose – gausybė nuostabių meno kūrinių. Kai kurie jų dabar saugomi Bolonijos nacionalinėje galerijoje, arba kitaip „Pinakotekoje“. Čia galima pamatyti ir Džioto altorių, sukurtą apie 1330 m.
Viduramžių laikų freskos pasakoja Biblijos istorijas.
Rafaelio paveikslą „Šventos Cecilijos ekstazė“ Napoleonas pavogė ir išsiuntė į Paryžių, bet vėliau jis grąžintas ten, kur ir buvo nutapytas.
Bolonijoje dešimtys muziejų, tačiau ir pats miestas – didelis gyvas muziejus su šimtmečius menančiais rūmais.