Taip pat skaitykite: Jaunosios keliautojos pataria: kaip „paturistauti“ Norvegijoje ir nebankrutuoti?
Netoliese esančiame informaciniame centre buvo matyti jo nuotraukos prieš 5, 10, 15 metų - ledyno liežuvis akivaizdžiai mažėja. Dar viena priežastis alams gore'ams garsiai rėkauti apie klimato atšilimą?
Tiesa, 30 metų prieš tai Briksdalis augo, dar anksčiau XX a. pradžioje traukėsi - sakau, pulsuoja. Nors dabartinė jo forma mažiausia nuo XIII amžiaus.
O šiaip viskas priklauso nuo sniego kiekio žiemos metu - kuo daugiau jo prisninga, tuo sunkesnis Jostedalio ledynas, tuo labiau jis spaudžia apatinius ledo sluoksnius ir tuo ilgesni tampa jo liežuviai, kaip Briksdalis.
Intarpas iš fizikos - ką tik prisiskaičiau įdomių dalykų, kodėl tokia ledyno spalva: skaisčiai žydra ir tokia ryški ledyno spalva, pasirodo, fizikinių dėsnių rezultatas - saulės spindulius (jie yra baltos spalvos), ledynas praleisdamas pro save pakeičia - sugeria raudonus spindulius (o kodėl - mokslininkai dar neranda atsakymo), todėl lieka žydri spinduliai, kurie dėl visokių ledo priemaišų, oro burbulių ir tt. atsispindi ir matomi mums (idealaus, be priemaišų ledo atveju jis mums matytųsi juodos spalvos - čia buvo atradimas man).
Autoriaus nuotr.
Iš toliau vaizdas dar geresnis - beje, į ledyną per Briksdalį galima įkopti, kartu su grupe, turint visą įrangą:
Pakeliui, viename iš vakarinės Norvegijos fiordų:
