Straipsnio komentaruose rašyk savo įspūdžius ir pastebėjimus apie šią šalį - geriausiam dovanosime termo puodelį! Nugalėtojas paaiškės balandžio 18 dieną. Jeigu norite dalyvauti konkurse, prie komentaro nepamirškite nurodyti savo el. pašto adreso, kad galėtume su jumis susisiekti.
Plotas. 110910 kv. km.
Sostinė. Sofija (1,4 mln. gyventojų, 2009 m.)
Geografija. Balkanų pusiasalyje esanti Bulgarija šiaurėje ribojasi su Rumunija, pietuose - su Turkija ir Graikija, vakaruose - su Serbija ir Makedonija, rytuose jos krantus skalauja Juodoji jūra, kurios smėlėta pakrantė tęsiasi net 378 km. Juodoji jūra yra švari, rami ir negili, joje druskos yra net du kartus mažiau nei Viduržemio jūroje, taip pat nėra plėšriųjų žuvų.
Daugiau nei pusę šalies teritorijos sudaro kalnai ir kalvos. Per Bulgariją driekiasi Balkanų kalnai. Tai aukščiausi kalnai Bulgarijoje ir visame Balkanų pusiasalyje. Aukščiausia Balkanų viršukalnė - Musala (2924 m). Pagrindinė Bulgarijos upė - Dunojus. Tai gamtos siena su Rumunija.
Klimatas. Vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį šiaurinėje ir vidurinėje šalies dalyje. Pats geriausias oras atostogoms Bulgarijoje būna nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio. Švelnų šalies klimatą veikia Viduržemio ir Juodoji jūros. Vasarą čia retai kada būna nepakeliamai karšta, oro temperatūra siekia 25-31 laipsnius šilumos. Vandens temperatūra - 25 laipsniai šilumos. Kalnuotose teritorijose vakarais būna penkiais laipsniais vėsiau nei likusioje šalies dalyje. Naktimis vidutinė oro temperatūra siekia apie 16-19 laipsnių šilumos. Žiemos būna šaltos ir snieguotos.
Gyventojų skaičius: 7,606 mln. gyventojų (2009 m. sausis).
Kalba. Valstybinė kalba - bulgarų, abėcėlė - kirilica. Turistams pagrindiniai užrašai pateikiami lotyniškąja abėcėle. Šalyje galima susikalbėti rusų, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.
Religija. 82,6 % krikščionių ortodoksų, 12,2 % musulmonų, 0,8 % protestantų, 0,6 % katalikų, 0,5 % protestantų, 4,1 % kitų. Bulgarijos ortodoksų bažnyčia yra autonominė, valdoma patriarcho.
Šalies valdymas ir politika. Valstybės santvarka - parlamentinė respublika. Valstybės vadovas - penkeriems metams tiesioginiuose rinkimuose renkamas prezidentas. Bulgarijos prezidentu 2006 m. spalio pabaigoje dar vienai kadencijai buvo išrinktas buvęs socialistų lyderis Georgijus Parvanovas. Įstatymų leidžiamoji valdžia - Nacionalinė Asamblėja (Narodo Sobranije), kurios 240 narių renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Vykdomoji valdžia - Ministrų Taryba. Sritis administruoja Ministrų Tarybos skiriami valdytojai. Bulgarija suskirstyta į 28 sritis (oblasti).
Ekonomika. Bulgarija - ekonomiškai nestipri valstybė. Svarbiausios yra chemijos ir naftos chemijos pramonės šakos, metalurgija ir mašinų gamyba. Naftos pramonė perdirba daugiausia atvežtinę žaliavą. Bulgarijoje gaminami elektrovežiai, motorvežiai, liftai, maisto, lengvosios pramonės, kasybos įranga.
Maisto pramonėje svarbiausios šakos yra tabako, cukraus, vyno, augalinio aliejaus gamyba, vaisių ir daržovių, mėsos ir žuvų perdirbimas.
Bulgarija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal rožių aliejaus gamybą ir eksportą. Šalis taip pat eksportuoja pramonės gaminius, maisto produktus ir vyną, sėkmingai konkuruojantį Europos rinkose. Žemdirbystė sukuria 60 proc. žemės ūkio produkcijos. Auginami javai, saulėgrąžos, ryžiai, taip pat mėtos, levandos, rožės, vilnamedžiai, plėtojama sodininkystė. Veisiami galvijai, kiaulės, avys ir ožkos.
Valgiai. Bulgarų virtuvės tradicijose persipynusios slavų, turkų, graikų, Viduriniųjų rytų bei Viduržemio jūros regiono maisto gamybos tradicijos. Joje gausu aštrių prieskonių ir daržovių. Mėsa - daugelio patiekalų pagrindinė dalis. Svečiuojantis šalyje rekomenduojama paragauti „giuveč“ (pipirų, baklažanų, pupelių ir mėsos troškinys), „kebabčeta“ (ant grotelių kepta mėsos dešrelė), „kiufteta“ (kepti mėsos kotletai), „miš maš“ (kiaušiniai su pomidorais, pipirais ir sūriu), „musaka“ (bulvių, maltos mėsos, pomidorų ir sūrio apkepas), „sarmi“ (balandėliai iš kopūstų ar vynuogių lapų), „imambajaldy“ (baklažanai, įdaryti įvairiomis daržovėmis ar mėsa), „tarator“ (šalta rūgpienio sriuba su agurkais, graikiškais riešutais ir prieskoniais).
Bulgarijoje būtina paragauti ir iš Turkijos kilusio gėrimo Ayran, kurio pagrindą sudaro bulgariškas jogurtas. Įdomu tai, kad bulgariškas jogurtas turi tiek daug žmogaus sveikatai naudingų savybių, kad gausus jo vartojimas įvardijamas kaip viena iš bulgarų ilgaamžiškumo priežasčių.
Populiari daugelio patiekalų sudedamoji dalis - sūris „brinza“ arba „sirene“, gaminamas iš specialiai rauginto pieno. Šis sūris naudojamas įvairiems vietos patiekalams: tradicinėms šviežių daržovių salotoms „šopska“, pyragui - bandelėms su sūrio, špinatų ir mėsos įdaru, vadinamoms „banica“ ir kitiems patiekalams. Juodosios jūros pakrantėje galima paskanauti įvairių žuvies patiekalų.
Alkoholiniai gėrimai. Bulgarijos vyndarystė turi labai senas tradicijas ir yra vienas seniausių bulgarų verslų. Šioje šalyje auginama apie 60 vynuogių rūšių. Vynus galima suskirstyti į rūšinius ir kupažinius, t. y. gaminamus maišant kelias vynų rūšis. Rūšiniai vynai: „Sophia Merlot“, „Sophia Cabernet Sauvignon“, „Sophia Muscat Melnik“, „Manastirsko Szuszukane“ („Mavrud“ vynuogių rūšis), „Rosenthaler Kadarka“ („Gamza“ vynuogių rūšis). „Cabernet Sauvignon“ vynuogės, iš kurių gaminamas „Cabernet Sauvignon“ vynas, auga ir noksta Suhindolo regione. Būtent šio regiono specifinės dirvožemio ir klimato sąlygos atskleidžia puikiausias „Cabernet Sauvignon“ vynuogių savybes. Be to, šio vyno gamybai naudojamos tik rinktinės vynuogės, o vynas 30 mėnesių brandinamas ąžuolo statinėse.
Be to, Bulgarijoje galima paragauti įvairių stipriųjų gėrimų: grapa, rakijos (gaminamos iš persikų, slyvų ar vynuogių), ir ouzo, bei mastikos - anyžinės degtinės, gaminamos iš kviečių ir anyžių aliejaus.
Istoriniai faktai
Pirmieji žmogaus pėdsakai čia sutinkami daugiau kaip prieš 100 tūkst. metų. Bulgarijos istoriją veikė daugelio šalių kultūra. Šiuolaikinė bulgarų tauta susidarė iš dviejų kultūrų: tiurkų protobulgarų, kurie atkeliavo iš Vidurio Azijos ir apgyvendino Balkanų pusiasalį VII a., ir vietinių slavų genčių, kurios atsikraustė amžiumi anksčiau. 681 m. šios grupės kartu suformavo Pirmąją Bulgarų imperiją, kurioje viena su kita asimiliavosi ir davė pradžią šiuolaikinei bulgarų tautai.
Bulgarų tautai įtaką taip pat darė vietinės gentys, pavyzdžiui, trakai ir gotai, gyvenę čia dar prieš atsikraustant slavams. Bulgarai lingvistiškai artimi makedonams. Bulgarų teritoriją valdė katalikai, slavai, bizantiečiai, turkai, tačiau daugiausiai įtakos turėjo Vidurinės Azijos bulgarai. Jų valdymas plėtėsi, kol pasiekė dabartines šalies ribas ir Makedoniją (daugelis dar ir dabar Makedonijos gyventojus vadina bulgarais).
Išskirtinis Bulgarijos istorijos periodas - IX - X a. Šiuo laikotarpiu kunigaikščio Boriso I iniciatyva krikščionybė buvo pripažinta oficialia valstybės religija ir prasidėjo brolių Kirilo ir Metodijaus raštijos platinimas. Kunigaikščio Boriso I sūnus Caras Simeonas I patvirtino kirilicą kaip religinių tekstų raštą. Bulgarija tapo kirilicos alfabeto ir bulgarų - slavų kultūros spinduliu, pamažu plitusiu į Bizantiją, Serbiją, Bosniją, Transilvaniją, Valachiją ir Moldaviją, taip pat į Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos teritorijas.
Aukso amžius Bulgarijos istorijoje baigėsi 1389 m., kai turkai nugalėjo jungtinę bulgarų armiją. Tokia karo baigtis turėjo įtakos tolimesniam bulgarų kultūros vystymuisi visus 500 metų. Iš turkų išsivaduoti bulgarams padėjo Rusija. Po Antrojo pasaulinio karo Bulgarija tapo komunistine respublika, šalies karalius Simeonas Koburgas emigravo. Tik po pusės amžiaus, 1986 m. lapkritį, sugriuvus Rytų blokui, Bulgarija galėjo atsikvėpti. Valstybė tapo savarankiška parlamentine respublika, kuri nuo 1995 m. bendradarbiauja su Europos Sąjunga. 2004 m. šalis įstojo į NATO, 2007 m. tapo Europos Sąjungos nare.
Šalies specifika
Išskirtiniai šalies bruožai. Bulgarijoje, Varnos kapavietėse, 1972 metais buvo iškastas pats seniausias pasaulyje lobis, kuris susideda iš daugiau kaip 3 tūkst. daiktų, o jų amžius siekia 4 tūkst. m. pr. Kr. Jau 1973 m. iš šio lobio parengta ekspozicija ėmė keliauti po pasaulį. Likusi lobio dalis saugoma Varnos istorijos muziejuje. Varnos kapaviečių tyrinėjimai pakeitė ir teoriją apie civilizacijos atsiradimo vietą, nes kapavietės yra daug senesnės nei Egipte ar Mesopotamijoje.
Bulgarija yra viena iš seniausių Europos valstybių. Jos įkūrimo data siekia 681 metus.
Viena iš seniausių ir įdomiausių tradicijų Bulgarijoje - chorinio dainavimo tradicija. Didžiulį pasisekimą dėl savito stiliaus turi Bulgarijos valstybinis choras, tarptautinį pripažinimą gavo ir moterų choras „Angelite“.
Bulgarai didžiuojasi ir savo liaudies muzika, ji turėjo įtakos ir kaimyninių šalių forlklorui. Įdomu, kad bulgariška liaudies daina yra įrašyta į paauksuotas plokšteles, esančias zonduose „Voyager”, kuriuos NASA paleido skrieti į kosmosą.
Nuo XIII-XIV a. Bulgarijos vardą garsina šios šalies ikonų tapytojai. Tarnovo tapybos mokyklos auklėtiniai apeina įprastas ikonų tapybos taisykles ir puoselėja Rytų bažnyčios meną.
Be galo mėgstamas ir puoselėjamas bulgarų lėlių teatras. Tai pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Bulgarai jau nuo senų senovės puoselėja ir įvairius amatus: vario kalvystę, medžio drožybą, puodininkystę.
Viešbučių specifika. Bulgarijos juodosios jūros pakrantė tarp Europos šalių išpopuliarėjo nelabai seniai. Šalis ilgą laiką priklausė komunistiniam rėžimui, todėl dauguma viešbučių iš išorės primena senus laikus, tačiau kambarius ir vidines teritorijas dauguma jau yra renovavę. Taip pat pastatyta nemažai naujų viešbučių. Didesni viešbučiai įsikūrę toliau nuo pagrindinių kurortų centrų, ramesnėse vietose. Dauguma viešbučių turi baseinus. Paplūdimiai Bulgarijoje yra valstybiniai, norintys daugiau komforto, juose gali išsinuomoti gultus ir skėčius.
Tautos būdo bruožai. Tai paprasta, rimta ir daug iškentėjusi tauta. Bulgarijoje daug kas susipynę. Korupcija ir žmonių nuoširdumas, svetingumas. Daugelis žmonių, gyvendami labai skurdžiai, visada mielai laukia svečių, atiduoda jiems visą šilumą ir visas gėrybes, kokių tik turi tuo metu namuose. Patys bulgarai optimistiškai stengiasi žiūrėti į ateitį šalyje. Nors problemų labai daug, bent jau didžioji dalis stengiasi dirbti ir dirba darbus, už kuriuos labai menkai atlyginama.
Turizmo srityje dirbantys bulgarai puikiai kalba užsienio - anglų, vokiečių, rusų kalbomis. Bulgarai - tolerantiški žmonės, čia beveik nekyla etninių problemų. Bulgarijos turkai yra gimę musulmonais, bet tikėjimo tradicijų nelabai laikosi, o patys bulgarai, nors ir priskiria save krikščionims ortodoksams, nėra labai religingi.
Ką verta išbandyti šalyje. Norint pajusti tikrąją šalies dvasią, reikėtų aplankyti bulgarų kaimus ir susipažinti su vietos gyventojais, jų papročiais, buitimi, religija ir tradicijomis. Senoviniuose Batos, Emonos, Erkečo, Kulevchos, Kazaško kaimuose visada atsiras galimybė pasiklausyti melodingų bulgarų dainų, dalyvauti jų folkloriniuose vakaruose.
Etnografų tvirtinimu, Bulgarijoje yra daugiau kaip 10 tūkst. įvairių papročių ir tradicijų, susijusių su bulgarų šventėmis. Tokių švenčių itin gausu žiemą, pavasarį, bet jų netrūksta ir vasarą. Šalia tradicinių krikščioniškų švenčių, bulgarai švenčia močiučių dieną, kai pagerbiamos ne tik močiutės, bet ir mamos bei jų vaikai, vynuogių augintojų, vyndarių ir vyno šventę, kurios tradicijos siekia Antikos laikus, studentų šventę ir daugelį kitų.
Unikaliausias suvenyras iš Bulgarijos - rožių aliejus. Bulgarijos kurortuose daug sveikatingumo centrų, labai populiarių tarp poilsiautojų, kurie atostogaudami nori ne tik mėgautis jūros ir saulės teikiamais malonumais, bet ir sustiprinti sveikatą įvairiomis medicinos procedūromis, naudojančiomis natūralias gydomąsias priemones. Šioje šalyje galima išbandyti tokią neįprastą grožio procedūrą kaip vyno vonios - ne veltui bulgarai didžiuojasi giliomis vyndarystės tradicijomis.
Šalies keistenybės
Bulgarijoje labai lengva patekti į bendravimo aklavietę, mat bulgarai linksėdami galva sako „ne“, ir atvirkščiai, ją purtydami sako „taip“ - tokia yra tautinė maniera.
Įspūdingiausias Bulgarijos žmonių ritualas - ugnies šokiai (bulg. „nestinarstvo“). Skambant būgnų ir dūdelių garsams, transo apimti šokėjai basomis šoka ant žarijų, laikydami rankose šv. Konstantino ikoną.
Bulgarai turi 2 pavardes: pirmoji pavardė sudaroma iš tėvo vardo, antroji - iš senelio.
Vietos, kurias būtina pamatyti šalyje. Saulėtojo Kranto apylinkėse vertėtų aplankyti vieną seniausių Bulgarijoje Nesebaro miestelį, kuris įkurtas daugiau kaip prieš tūkstantį metų. Tai milžiniškas muziejus po atviru dangumi su gausybe pačių gražiausių apylinkės cerkvių, kuriose keistai susimaišiusios slavų ir graikų architektūros tradicijos.
Nereikėtų pamiršti ir Rilos vienuolyno kalnuose netoli Plovdivo. Taip pat verta aplankyti Rožių slėnį, į kurį XVII a. turkai atvežė tūkstančius rožių sodinukų.