– Papasakokite, kas paskatino dalytis įspūdžiais ir aplankytus takus išsamiai aprašyti savo tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“?
– Prieš 6 metus neturėjau tikslo vaikščioti pažintiniais takais ir dalytis įspūdžiais tinklaraštyje. Pradžia buvo kitokia. Visada mėgau keliauti ir fotografuoti, todėl laikui bėgant kaupėsi nuotraukos. Ieškojau sprendimų, kaip jas tvarkingai sudėlioti ir kad prie jų būtų komentarų. Vieną dieną tiesiog kilo mintis nuotraukas įdėti viešai, tinklaraščio forma, kad galėčiau ir komentarus parašyti ar įspūdžius įamžinti.
Mintis „užkabino“, todėl jau po keleto dienų įkėliau pirmąjį įrašą. Taip jau sutapo, kad tuo metu sūnui buvo dveji ir vis dažniau važiuodavome kur nors pasivaikščioti. Kartą atsidūrėme viename pažintiniame take ir iškilo klausimas – kiek dar tokių takų yra aplink Vilnių, visoje Lietuvoje? Pradėjau domėtis, vaikščioti, rinkti informaciją, nes vienoje vietoje jos tiesiog nebuvo, o įspūdžiais dalijausi tinklaraštyje. Viskas išėjo savaime; kai apėmė azartas, sugalvojau ir iššūkį – apeiti visus pažintinius takus Lietuvoje. Todėl ir tinklaraštyje daugiausia dėmesio skiriu jiems.
– Esate apkeliavęs daugiau nei 100 pažintinių takų Lietuvoje. Ar žinote tikslų skaičių?
– Kiek esu aplankęs takų? Jei atvirai – neskaičiuoju. Daugiau nei 100 tai tikrai. Yra takų, kuriuose buvau prabėgomis ir jie dar nėra aprašyti tinklaraštyje. Kai kurie takai – tiesiog pažymėtos pėsčiųjų trasos ar net ir žymėjimo nėra, todėl pažintiniais takais juos sunku pavadinti. Yra už ES struktūrinių fondų lėšas įrengtų poilsiaviečių, kuriose pakabinta iškaba „Pažintinis takas“, tačiau ten galima susipažinti nebent su pinigų įsisavinimo subtilybėmis. Yra dar keli takai, kuriuos ir dabar nežinau, kam priskirti, – pažintiniams takams ar tiesiog pėsčiųjų maršrutams.
Kad atsakyčiau į klausimą, kiek pažintinių takų aplankiau, pirmiausia reikia apsibrėžti pažintinio tako sąvoką. Aplankant vis daugiau takų darosi aiškesnis bendras vaizdas, todėl greitai tinklaraščio žemėlapyje bus galima matyti skirtingai pažymėtus pažintinius takus ir pėsčiųjų maršrutus. Laikui bėgant atsiras ir filtravimo funkcija pagal kriterijus. Visų planų dabar atskleisti nenoriu.
– Kokie kriterijai svarbiausi, kad pažintis takas jums paliktų teigiamų įspūdžių? Ir, atvirkščiai – kas labiausiai nuvilia?
– Sutinku, kad Kadagių slėnyje ar Mūšos tyrelio pelkėje įrengti pažintiniai takai padaro didelį įspūdį, tačiau maži gamtos stebuklai, tikri nutikimai, įdomūs faktai, nuoširdžiai papasakotos istorijos yra tai, į ką aš irgi atkreipiu dėmesį. Niekam nebeįdomūs enciklopediniai tekstai informaciniuose stenduose apie Lietuvos augalus ir gyvūnus. Geriau ten, kur įmanoma, atsisakyti medinių lentelių takų ir už sutaupytus pinigus įrengti šiuolaikinę ir patrauklią pažintinę infrastruktūrą. Tikrai yra gerų pavyzdžių – smagu vaikščioti atnaujintais Neries regioninio parko pažintiniais takais, didžiulis pokytis – Vidzgirio mokomajame take. Verkių regioninis parkas, įrengęs Senųjų kaimų taką, rado būdą, kaip save pristatyti kitu kampu. Yra nemažai pažintinių takų, kuriuose iš pažiūros paprastuose stenduose pateiktą informaciją skaityti smalsu ir įdomu.
Pakritikuoti taip pat yra ką, tačiau man labiau patinka keliauti po Lietuvą ir skleisti pozityvią, bet kartu ir realybę atitinkančią idėją. Jei pažintinis takas pasirodo neįdomus, visada galima ko nors įdomaus paieškoti gamtoje, patyrinėti detales, priimti taką kaip paprastą, ne pažintinį. Nereikėtų keliauti su dideliais lūkesčiais, tada ir atradimų bus daugiau nei nusivylimų.
– Eiliniam žmogui galbūt sunku susigaudyti, kuo pažintiniai takai skiriasi nuo pėsčiųjų ar miško takų. Kokie esminiai skirtumai?
Pats pavadinimas daug pasako. Jei takas pažintinis ar mokomasis, tai jis įrengtas pažintiniais tikslais, jei sveikatingumo, pėsčiųjų trasa ar tiesiog maršrutas, – rekreaciniais tikslais. Kad taką vadintume pažintiniu, jis turi turėti informacinių stendų ir paženklintą maršrutą. Tai – esminiai dalykai.
Iškaba su pažintinio tako užrašu, stendas su tako schema, internetinėje erdvėje ir tikrovėje atitinkantys pavadinimai yra papildomos, lankytojams aiškumą suteikiančios priemonės.
Su gamtos, sveikatingumo ar pėsčiųjų takais paprasčiau: esminė sąlyga yra ženklinimas. Šiais takais dažniausiai vaikščiojama todėl, kad sveika vaikščioti, o ne dėl noro ką nors sužinoti. Būna, jog tokiame take įrengti informaciniai stendai, kad būtų įdomiau, ir tada tenka sukti galvą – kokiai kategorijai tokį taką priskirti?
– Pagal kokius kriterijus renkatės norimą aplankyti taką ir į ką patartumėte atkreipti dėmesį kitiems?
– Pasirinkimą daugiau lemia praktiški kriterijai – ieškau galimybių aplankyti naują taką keliaudamas darbo ar asmeniniais reikalais, atostogaudamas, ypač jei toks takas yra kitame Lietuvos krašte. Atsižvelgiu į orą ir į metų laiką. Jei esu girdėjęs, kad takas blogai prižiūrimas, planuoju kelionę šaltuoju metų laiku, kol nesužėlė žolė ir krūmai. Jei take yra drėgnų vietų, geriau keliauti, kai sausa.
Kartą pavasarį vykome į Dusetų girios pažintinį taką. Guminių batų neturėjome – teko grįžti atgal. Vasarą apėjome be problemų. Reikia įvertinti ir tako ilgį, ypač kai dienos trumpos. Ėjome žiemą Skroblaus pažintiniu taku, pakeliui sutemo, teko trumpinti maršrutą.
Keliaudamas su šeima stengiuosi parinkti įdomesnius takus. Kartą grįžtant vaikai klausia: „Gal galima kur pasižiūrėti, ar takas bus įdomus, ar ne?“ Tada kilo mintis ne tik dalytis įspūdžiais, bet ir padaryti takų katalogą su aktualia ir išsamia informacija. Iš nuotraukų ir aprašymų bent jau bus aišku, ko galima tikėtis. Kaip tik dabar vyksta šios informacijos tvarkymas.
– Ar sunku rasti naujų, dar neišbandytų takų?
– Turiu neaplankytų takų žemėlapį, veiklos – keleriems metams į priekį. Sužinojęs apie naujai įrengtą ar man nežinomą taką įtraukiu jį į žemėlapį ir tada jau laiko klausimas, kada jį aplankysiu. Kol kas neaplankytų takų netrūksta, o ir dar kartą nevengiu apsilankyti. Būna įdomu pamatyti, kaip jis atrodo kitu metų laiku, kas per kelerius metus pasikeitė. Vaikštant iš esmės atnaujintu taku susidaro įspūdis, lyg eitum visiškai nauju.
– Minėjote, kad žiemą, kai dienos trumpos, vertėtų rinktis trumpesnius takus. Gal galėtumėte rekomenduoti keletą pažintinių takų, kuriuos verta ir patogu aplankyti šaltuoju metų laiku?
– Žiemą padarytose nuotraukose juodai baltos spalvos yra daugiau nei vasarą. Ir pats kartais pagalvoju, jog iki pavasario nebus taip įdomu keliauti, tačiau užtenka porą kartų nuvažiuoti, kad suprastum, jog tai – užsisėdėjimo namuose poveikis. Turime keturis metų laikus su savais privalumais ir trūkumais. Jei už lango yra sniego, o giedrame danguje šviečia saulė, pasivaikščioti pažintiniais takais bus taip pat smagu kaip vasarą. Aišku, tinkama apranga ir avalynė labai svarbu. Patarčiau rinktis pažintinius takus, prie kurių paprasta privažiuoti, nes žiemą miško kelių būklė būna prastesnė, su savimi pasiimti karštų gėrimų ir užkandžių, o vėjuotu oru rinktis miško takus. Renkantis ilgą maršrutą reikia įvertinti, kad žiemą greitai temsta. Aš pats žiemomis pažintiniais takais keliauju šiek tiek rečiau nei kitais sezonais, tačiau keletas šaltuoju metų laiku aplankytų takų paliko gerą įspūdį:
- Jiesios kraštovaizdžio draustinio pažintinis takas
- Dubingių piliavietės pažintinis takas
- „Litorinos“ pažintinis takas
- Ribiškių pažintinis takas
- Žaliasis takas
- Viešvilės pažintinis takas
- Pažintinis maršrutas Algimanto partizanų apygardos kovų takais
- Žiegždrių geologinis pažintinis takas