Vieną dieną Donatas prisipirko skrydžių bilietų, susikrovė kuprinę ir leidosi į kelionę, kurios metu aplankė įvairius miestus, geriau pažino šalių žmones ir buvo maloniai nustebintas JAV gyventojų žiniomis apie Lietuvą. Pašnekovas ne tik papasakojo apie nuotykius, bet ir savo įspūdžius sutalpino į video medžiagą.
– Kaip kilo idėja pakeliauti tiek mėnesių?
– Mintis, kad reikia nuveikti kažką beprotiško knibždėjo galvoje jau seniai. Tiesiog norėjau naujos patirties, kažkokių pojūčių. Pamaniau, pasaulio pažinimas yra tai, ko aš tikrai noriu, tai, kas leis man patirti naujų dalykų, užmegzti naujų ryšių ir dėl to verta stengtis.
Pagrindinis mano motyvas leistis į tokį kelią buvo visiems geras ir puikiai pažįstamas bičiulis – internetas. Skaitydavau tinklaraščius, žiūrėdavau įvairius kelionių video blogus, kol vieną dieną tariau, - Velniop, kodėl aš negaliu taip? Kodėl negaliu su kamera aplėkti tiek, kiek galiu sau leisti ir tuo pasidalinti su draugais? Viskas taip ir prasidėjo.
– Kiek miestų pavyko aplankyti per tuos mėnesius?
– Jų yra iš ties nemažai. Tačiau jei nevardijant visų mažųjų miestelių, kuriuos teko lankyti čia, Europoje ar JAV, skaičius bus kuklus. Paliekant didmiesčius, tai bus Londonas, Amsterdamas, Diuseldorfas, Stambulas, mūsų Baltijos šalių sostinės Vilnius, Ryga, Talinas.
Jungtinėse Amerikos valstijose skaičius yra kiek solidesnis – Čikaga, Salt Lake city‘is, Reno, San Franciskas, Los Andželas, San Diegas, Las Vegasas, Kolorado Springsas, Denveris ir t.t.
– Kokį susidarėte kelionės planą, kokie buvo prioritetai?
– Konkretaus kelionės plano niekada neturėjau. Visos išvykos vykdavo ekspromtu. Pavyzdžiui, atvykęs į Oberhauzeną, Vokietijoje, supratau, kad esu vos už 100km nuo žavingojo Amsterdamo, kodėl gi nenuvykus ten?
Tikslas, nuvykus į kokį nors iš minėtų miestų buvo paprastas – susipažinti su vietine kultūra, pabendrauti su vietiniais, paragauti vietinio alaus ir patiekalų ar tiesiog smagiai praleisti laiką.
Keliaudamas po JAV pagrindinis tikslas buvo San Franciskas ir apskritai, visa Kalifornijos valstija. Turbūt tik JAV ir turėjau kelionės planą. Žemėlapyje su bičiuliu turėjom susidarę 6000 mylių maršrutą, kuriame buvome pasižymėję visas lankytinas vietas, nacionalinius parkus, nakvynės vietas ar kitus objektus. Dažnai nukrypdavme nuo plano, bet daugiau ar mažiau jį įvykdėme.
– Kokia buvo įdomiausia kelionės patirtis?
– Buvau maloniai nustebęs, kad amerikiečiai puikiai žino Lietuvą. Mažų miestelių degalinėse ar krautuvėlėse jiems pasiteiravus iš kur esu ir atsakydamas, kad iš Lietuvos, dar pridurdamas, kad tai yra Europoje, jie iš karto rėždavo, kad žino mūsų šalį. Žino, kad turim šiokią tokią sieną su Rusija, yra girdėję apie stulbinančią Lietuvos gamtą, taip pat pridurdavo, kad turim gerų krepšininkų.
Kartą valstijose važiavome vingiuotais kalnų serpantinais. Iki nakvynės vietos dar buvo likus nemenka atkarpa kelio, jau buvo pradėję temti, buvom pavargę. Mus susistabdė kelkraštyje stovėjęs visureigio vairuotojas ir įspėjo, kad už mylios yra įstrigęs ir užtvėręs kelią sunkvežimis su puspriekabe. Jo rekomendacija mums – apsisukti, grįžti atgal ir važiuoti į mūsų nakvynės vietą kitu keliu, nedžiugino. Tai reiškė papildomas 4 valandas kelio automobiliu. Tik mūsų lietuviškas smalsumas leido mums važiuoti toliau, kadangi ta situacija kelyje su sunkvežimiu nebuvo jau tokia ir baisi. Amerikiečiai labai linkę sureikšminti kai kuriuos įvykius.
– Keliavote dešimt mėnesių, tai yra daug, kiek jums tai kainavo?
– Dešimt mėnesių skamba iš tiesų įspūdingai, tačiau nieko čia stulbinančio nėra. Pasibaigus vienai kelionei aš visad grįždavau namo, į Vilnių, dėliodavausi datas, rinkdavausi biudžetą artimiausiems ištrūkimams. Juolab, kad mano darbas ir kitos veiklos yra čia, Lietuvos sostinėje. Dėl kokių nors priežasčių, nepavykus nuvykti kur nors toliau, nuotykių netrūko ir čia, Lietuvoje. Tačiau taip, pastaraisiais mėnesiais gyvendavau nuo kelionės iki kelionės, nuo nuotykio iki nuotykio.
Žinoma, viskas remiasi į pinigus – lėktuvų, autobusų bilietai, automobilio nuoma, maistas, nakvynės ir pan. Viskas kainuoja, o pinigai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, norint minti kitų šalių grindinius. Tiksliai neįvardinsiu, kiek man visa tai kainavo, tačiau yra daug galimybių ir kitų alternatyvų keliauti pigiai. Turime puikų ir nebrangų susisiekimą su didžiaisiais Europos miestais, turiu omeny pigių skrydžių bendroves. Couchsurfing, Airbnb sistemos leidžia susirasti nakvynę už dyką arba simbolinį mokestį. Reikia tik nepatingėti skirti šiek tiek laiko paieškai ir už kelesdešimt eurų jau gali švęsti Naujuosius Berlyne ar Londone.
– Ką patartumėte tiems, kurie norėtų tiek mėnesių pakeliauti savarankiškai?
– Patarčiau neabejoti, tiesiog nusipirkti bilietą ir kantriai laukti skrydžio datos. Net nepastebėsite, kaip visi reikalai suguls į savas vietas ir visi veiksniai, sakantys griežtą ne, tiesiog atvers akis ir leis jums išvykti.
Kiekvienas miestas pasitiks jus skirtingai. Vienur būsite sužavėti žmonių paslaugumu, kitur neapykanta atvykėliams. Tiesiog stenkitės pritapti ir tapti to miesto, kuriame esate pilnaverčiu gyventoju.
Kalbant apie bendrus patarimus, jų neturiu daug, tačiau man yra labai džiugu, kai žmonės leidžiasi į nuotykius, keliones nieko nesitikėdami, kas jų laukia rytoj, o paprasčiausia vietinės kavinukės adreso paieška tampa neįkainojamu prisiminimu.