Didžiausia Rusijos deimantų kasykla vertingiausią savo paslaptį išlaikė iki šiol

Mirnyj deimantų kasykla Rytų Sibire (Rusija) šiandien jau nebeveikia. Kai 2004 m. ją uždarė, kasykla buvo 525 m gylio ir 1 200 m pločio bei antra pagal dydį pasaulyje po Bingamo deimantų kasyklos (JAV).

Taip pat skaitykite: Didžiausiame pasaulyje ugnikalnio krateryje karaliauja laukinė gamta

arba: 10 vietų už poliarinio rato, kurias privalai aplankyti

Kasyklą atidarė 1957 m. itin atšiauriomis klimato sąlygomis. Sibiro žiema truko septynis mėnesius, žemės buvo giliai įšalusi, sunkiai kasama. Per trumpus vasaros mėnesius amžinasis įšalas virsdavo purvu, o kasykla – purvyne.

Pastatus statydavo ant polių, kad jie nenugrimztų į purvą. Pagrindinį statinį įrengė ant žemės, už 20 kilometrų nuo kasyklos.

Per žiemos šalčius automobilių padangos ir metalas sueižėdavo, o degalai užšaldavo. Žiemą darbininkai sprogdindavo įšalą su dinamitu, kad prisikastų iki kimberlito (šarminės ultrabazinės vulkaninės uolienos). Nakčiai visą kasyklą reikėdavo uždengti, kad nesušaltų įranga.

Didžiausio aktyvumo laikotarpiu kasykloje per metus iškasdavo 10 mln. karatų deimantų, iš jų gana daug (20 proc.) buvo itin aukštos kokybės. Tai kėlė nerimą tuometinei didžiausiai pasaulyje deimantų pardavėjai „De Beers“ – kad kontroliuotų rinkos kainą bendrovei tekdavo supirkti iš Rusijos vis daugiau ir daugiau aukštos kokybės deimantų. „De Beers“ vadovams Mirnyj kasykla buvo tikra mįslė, kadangi gana nedidelėje kasykloje iškasdavo didžiulį kiekį brangiųjų akmenų.

Galiausiai aštuntą dešimtmetį „De Beers“ pareikalavo leisti patenkinti smalsumą ir apžiūrėti kasyklą. Rusai davė sutikimą, tačiau vis rasdavo priežasčių atidėlioti vizitą, galiausiai „De Beers“ atstovai atvyko tada, kai jų vizų galiojimas buvo bepasibaigiantis, ir jie praleido kasykloje vos 20 minučių. Taigi taip ir nepavyko įminti deimantų kasyklos produktyvumo mįslės.

Po TSRS žlugimo dešimtą dešimtmetį kasyklą perėmė kelios vietos bendrovės, galiausiai 2004 m. ją visiems laikams uždarė (menki ir labai riboti kasimo darbai dar buvo vykdomi iki 2011 m.). Nors kasyklą valdžiusios privačios kompanijos kelis metus džiaugėsi puikiais pelnais, bet paviršinės deimantų atsargos greitai išseko ir konvenciniais metodais kasimas nebeduoda naudos.

Vienintelė kasyklos viltis - pradėti daug brangesnius ir techniškai sudėtingesnius giliakasybos darbus. Tačiau greičiausiai juos atlikti šioje kasyklos jau nebeapsimokėtų - ji per plati ir per gyli ir kelia pavojų.

Beje, oro erdvė sraigtasparniams virš kasyklos taip pat uždaryta, nes praeityje yra buvę atvejų, kai oro srovė įtraukė sraigtasparnius į didžiulę kasyklos ertmę.