Dieviškosios Azorų salos ne veltui yra didžiausia Atlanto vandenyno paslaptis

Nesugadintas rojus yra gerai, bet jei jame dar niekas nėra lankęsis – tai išvis tobula vieta.

Azorai yra salų grupė salų už 1200 km nuo Portugalijos krantų. Yra žmonių, kurie yra lankęsi šiose salose, bet apskritai šios atšiaurios, sūrių bangų skalaujamos salos yra, kaip rašo „USA Today“, „geriausiai saugoma paslaptis Atlanto vandenyno vidury“.

Įsivaizduokite smaragdinius paplūdimius, stulbinamo grožio mėlynus ežerus, vešlias ganyklas, ugnikalnių urvus, kunkuliuojančias purvo ertmes, krioklius, krentančius į gilius tarpeklius (į kuriuos, beje, galima nusileisti su virve) ir kasdien vis kitokius, kvapą gniaužiančius saulėlydžius.

2009 metais UNESCO paskelbė Azorų salas biosferos rezervatu, nes salų gamta yra puikiai išsaugota. Išties, Azorų salos labai primena rojų žemėje.

Galite leisti dienas keldamiesi iš salos į salą. Galite nardyti pakrantėje, leistis virve į tarpeklius, kopti į ugnikalnius ir stebėti banginius. Taip pat galite apžiūrėti žvejų kaimelius, prabangias vilas ir XV a. bažnyčias. Stulbinamo grožio vilų ir bažnytėlių galite rasti Grasiozos saloje. Dauguma salų pavadintos pagal jose vyraujantį gamtovaizdį – pavyzdžiui, „Kalno sala“, kuri taip pat vadinama „Pico“, arba „Gėlių sala“, dar vadinama „Flores“.

Nors šios salos nėra labai toli, jos išlieka gan nepopuliarios tarp turistų, palyginus su kitomis salomis. Ko gero todėl, kad į jas mažai tiesioginių skrydžių, be to, jos daug ramesnės, nei kitos populiarios turistinės vietos.

Įdomu tai, kad Azorų salos turi savo oro linijų bendrovę, kuri vadinasi SATA.