Sela (it. il Sella, ladinų kalba I Sela) - kalnų grupė Dolomituose, Italijoje. Kalnai išsidėstę tarp Fasos (Trentinas), Livinallongo (Beluno provincija), Badijos ir Gardenos (Pietų Tirolis) slėnių.
Vienas iš Selvos, įsikūrusios 1563 m aukštyje virš jūros lygio ir turinčios 2600 gyventojus, bruožų – svetingumas. Svečiai turi daug galimybių rinktis - nuo 4 ar 5 žvaigždučių viešbučių iki mažo šeimos valdomo viešbutėlio; nuo lovos su pusryčiais iki jaukių privačių apartamentų.
Miestelis įsikūręs idealioje vietoje: iš jo centro vos per kelias minutes galite pasiekti gražiausiuose Dolomitinių Alpių šlaituose įkurtas slidinėjimo trasas „Dolomiti Superski“ ar paslidinėti garsiojoje Sela Rondoje. Vasarą siūlomi kalnų žygiai.
Val Gardena: šiek tiek istorijos
Pirmą kartą Val Gardenos pavadinimas paminėtas 999 metais rašytame dovanojimo dokumente, kai hercogas Otto von Andechsas Fraizingo vyskupui padovanojo miškingą teritoriją, vadinamą „Forestum ad Gredine“, rašoma val-gardena.com tinklapyje.
Val Gardena – „Gröden“ vokiškai ir „Gherdëina“ ladinų kalba – reiškia „užtvara“.
Val Gardena, ladinų kultūros širdis, driekiasi maždaug dvidešimt kilometrų ir išsidėsčiusi daugmaž iš vakarų į rytus nuo siauro praėjimo į slėnį ties Ponte Gardena ir Selva slėnio gale bei iki Passo Gardenos ir Passo Sellos.
Žemiausia slėnio vieta yra 470 metrų virš jūros lygio, o aukščiausia – Sassolungo viršūnė, siekianti 3181 metrų aukštį.
Val Gardena iš pradžių primena tarpeklį, tačiau vėliau ties Pontives atsiveria ir suformuoja klonį ties Roncadizza, maždaug 1100 metrų virš jūros lygio.
Nuo Pontives slėnis pamažu kyla iki Ortisei (1236 metrų aukštyje), toliau S. Cristina (1428 metrų aukštyje) ir Selva Gardena (1563 metrų aukštyje). Tai pagrindiniai slėnio centrai, iš kurių Selva Gardena yra didžiausias.
Roncadizza, Bulla bei Oltretorrente – kairiajame Rio Gardenos upės krante – priklausė Castelrotto bendruomenei nuo Viduramžių. Visgi Bažnyčiai šis slėnis yra vieninga visuma – Val Gardenos dekanatas.
Pažvelgus į istoriją, nedaug kas žinoma apie Dolomitinių Alpių teritoriją priešistoriniais laikais. Viena vertus yra duomenų, kad čia gyveno žmonės. Kita vertus, nėra daug informacijos apie jų gyvenimo būdą. Visa tai paprasčiausia pagrįsta prielaidomis.
Vis dėlto keletas radinių privertė suklusti archeologus. „Plan de Frea“ archeologinių kasinėjimų vietoje buvo aptikti priešistoriniai daiktai. Archeologai spėja, kad jie mena 6000 metus prieš Kristaus gimimą. Aptikti strėlių smaigaliai, adatos bei kiti įrankiai yra seniausi archeologiniai radiniai visoje Dolomitinių Alpių teritorijoje.