Taip pat skaitykite: Didžiausiame pasaulyje ugnikalnio krateryje karaliauja laukinė gamta
Donjanos nacionalinis parkas – vienas svarbiausių Europos faunos ir floros rezervatų. Čia gyvena retos ir nykstančios rūšys, pavyzdžiui, karališkasis erelis ir lūšis, apsistoja daugelis migruojančių paukščių, ypač laukinių, atkeliaujančių iš Skandinavijos ir Rusijos.
Donjanos parkas prasideda nuo Atlanto vandenyno skalaujamo paplūdimio. Už paplūdimio kyla balto smėlio kopos, pilnos įdubų, vadinamų corrales, pavasarį prisipildančių vandens. Šios kopos panašios į Sacharos, tik vietoje vėduoklinių palmių čia auga pušys. Už kopų prasideda tikrasis Donjanos parkas – miškai, ežerai ir krūmai, kadaise buvę Medinos Sidonijos hercogų ir Ispanijos karalių medžioklės plotai.
Donjanos pavadinimas kilęs iš donjos Anos, septintojo hercogo žmonos, vardo. Šis hercogas įėjo į istoriją kaip ispanų „Nenugalimosios armados“ vadas.
Tarp Donjanos pušynų yra kelių spalvų ežerų. Čarko del Toro vanduo juodas, o Santa Olalos – skaisčiai žalias. Juose veisiasi kiautuotieji vėžiagyviai.
Už Donjanos miškų plyti pelkės Las Marismas. Nuo rudens iki ankstyvos vasaros šis plotas būna užtvindytas – susidaro vienas didžiausių Europos ežerų. Čia apsistoja daugiau nei 200 rūšių paukščiai. Jie, migruodami tarp Afrikos ir Šiaurės Europos, perskrenda netoli esantį Gibraltaro sąsiaurį.