Džiugios naujovės laukia lankytojų Lietuvos saugomose teritorijose

Laikas nepaliaujamai keičia vietoves, kurias žmogui norisi išsaugoti kaip nepakartojamus paminklus gamtos grožiui. Įspūdingus šlaitus lėtai graužia erozija, nepamirštamą kraštovaizdį skuba užtemdyti menkaverčiai krūmynai, o gausūs lankytojai bei neatsakingi poilsiautojai gražiausius gamtos kampelius paženklina šiukšlėmis.

Taip pat skaitykite: Lietuviškoji tundra saugo Perkūno akmens paslaptis

Saugomose teritorijose, naikinant laiko ir žmogaus pėdsakus, atnaujinta daugiau nei 70 saugomų objektų. Didelę dalį jų jau galima aplankyti ir išvysti savo akimis.

Kalnų karalienė Šatrija

Šatrijos kalnas – visus metus gausiai lankomas kompleksas. Lankytojų čia laukia naujai įrengti laiptai, informacinės aikštelės, sutvirtinti erozijos pažeisti šlaitai. Taip pat įrengti informaciniai stendai, rodyklės. Siekiant atverti piliakalnį - iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, sudarytas specialus komplekso lankymo maršrutas.

Sakoma, kad Šatrija – gražiausia Žemaitijos kalva. Legenda byloja, kad čia būta visų Žemaitijos raganų suvažiavimo vietos, o pati kalva – aukščiausia Žemaitijoje – raganų žemėmis užpilta bažnyčia. Nuo ant Pašatrijos piliakalnio esančios apžvalgos aikštelės matyti Girgždūtės, Sprūdės, Medvėgalio piliakalniai, Žąsūgalos, Žiograkalnio, Kietkalnio kalnai, Užventis, Upyna, Luokė ir Telšių katedros bokštai.

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žmonių čia gyventa dar nuo II a. pr. Kr., o XIV a. stovėjusi medinė pilis. Spėjama, kad čia būta vieno pagrindinių pagonių tikėjimo centrų, kuris sunaikintas įvedus krikščionybę, taigi kompleksas vienija ne tik gamtą, bet ir istoriją.

Aplankykite aukščiausią Lietuvos tašką

Taip pat sutvarkytas Juozapinės valstybinis geomorfologinis draustinis. Nors Juozapinė ilgai laikyta aukščiausia kalva Lietuvoje, naujausiais duomenimis, ją „pralenkė“ Aukštojo kalnas, taip pat esantis minėtame draustinyje. Juozapinės lankytojai teritoriją gali apžvelgti iš aukščiausio Lietuvos taško – čia įrengtas apžvalgos bokštas. Projekto metu taip pat sutvarkyta aplinka, pastatytas skulptorės Dalios Matulaitės sukurtas paminklas ant aukščiausios Lietuvos vietos.

Pagoniškas Laumės kūlis ir krikščioniškas Lurdas – Kartenoje

Manoma, kad IX - XIII a. Kartena buvo svarbus kuršių gynybinis ir administracinis centras. Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, kol 1263 m. ji buvo sudeginta kryžiuočių.

Šiandien Kartenos piliakalnio archeologiniame komplekse įrengtas svarbiausius komplekso objektus jungiantis pėsčiųjų takas su sustojimo vietomis, informaciniais stendais, ženklais bei nuorodomis.Taip pat atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, įrengta kita rekreacinė infrastruktūra.

Kartenos piliakalnio komplekse stovi ir mitologinis Laumės kūlio akmuo bei Kartenos Lurdas, kaip spėjama, įrengtas buvusio pagonių alko vietoje. Dabar čia įrengta akmenų mūro Lurdo grota su Švč. Lurdo Marijos skulptūra. Sakoma, kad prieš ją esančio šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių...