Efesas - spindintis Antikos laikų perlas Turkijoje

Atostogaujant Turkijos vakarinėje pakrantėje prie Egėjo jūros verta aplankyti vieno didžiausių antikinio miesto griuvėsius. Nuo Kušadasio kurorto iki Efeso yra tik keliolika kilometrų; juos patogu nuvažiuoti turistus aptarnaujančiais vietiniais „mikriukais“ – jie Turkijos kurortuose vadinasi „dolmuš“. Važiuoti reikia Selcuko miesto kryptimi, išlipti 3 kilometrus neprivažiavus jo. Tai populiarus ir gausiai turistų lankomas objektas.

Efesas buvo vienas iš dvylikos svarbiausių miestų antikinės Graikijos laikais, o įkūrus Romos imperiją tapo antru pagal dydį po pačios sostinės Romos. Sakoma, kad I amžiuje prieš mūsų erą jame gyveno daugiau kaip 200 tūkst. žmonių – tai tiems laikams tikrai įspūdingas skaičius.

Efesas yra vienas geriausiai išlikusių antikinių miestų: vaikščiojant tarp jo pastatų griuvėsių galima matyti grįstas gatves ir aikštes, kitas viešąsias erdves, išlikusius puošybos elementus. Sužymėta turistinių objektų trasa tęsiasi viso tris kilometrus.

Pasak legendos, šį miestą įkūrė karingosios moterys amazonės, o jo pavadinimas kildinamas iš garsios čia buvusios Artemidės šventyklos. Tad jei atostogoms renkatės Turkiją, kelionės metu tikrai verta aplankyti ir antikinį miestą Efesą.

Efeso miesto legenda

Efesas jau dešimt amžių prieš mūsų erą buvo svarbus ekonominis centras ir uostas prie Kaisterio upės. Sakoma, jis labai nukentėjęs 401-aisiais mūsų eros metais, kai jį nusiaubė Konstantinolio archivyskupo Jono Auksaburnio (Chrizostomo) kariuomenė.

Vėliau Romos imperatorius Konstantinas I atstatė miestą, įrengė jame viešąsias pirtis. Bet miestas vėl stipriai nukentėjo 614 metais, kilus žemės drebėjimui. Tada dauguma gyventojų persikėlė į dabartinį Selcuką.

Lankant Efeso miesto griuvėsius patariama nusisamdyti gidą, kuris išsamiai papasakos jums apie legendinį čia buvusį miestą, atkreips dėmesį į išlikusias architektūros detales, paaiškins jų paskirtį ir prasmę. Matysite miesto vartų dalis, išlikusias kolonas ir fontanus, plytelių grindinius. Žinoma atrasite ir didįjį teatrą, kuriame buvo sprendžiami svarbūs politiniai klausimai, vykdavo gladiatorių kautynės.

Archeologinis takas nuves jus iki Celso bibliotekos fasado, kuris 1970-80 metais padedant Austrijos vyriausybei buvo kruopščiai atstatytas iš rastų luitų ir nuolaužų. Ši biblioteka dabar laikoma pavyzdžiu, kaip galėję atrodyti kiti Romos imperijos laikotarpio statiniai.

Pastatyta ji 125-aisiais mūsų eros metais, kaip kapas ir paminklas Mažąją Aziją valdžiusiam Romos senatoriui Tiberijui Celsui. Gausiai išpuošta tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Joje buvo sukaupta 12 tūkstančių pergamento ritinių. Tai viena didžiausių to laiko bibliotekų. Deja, 262 metais ją sugriovė žemės drebėjimas. Dabar pažintinės kelionės į antikinį Efesą metu galime pasigrožėti bent jau šios garsios bibliotekos fasadu.

Efeso miesto teritorijoje archeologiniai kasinėjimai vykdomi jau pusantro šimto metų. Atkasta šiuo metu yra 15 procentų. Daug rastų vertybių buvo išvežta į Britanijos, Graikijos ir kitus muziejus. Kai ką galima pamatyti neseniai rekonstruotame Efeso archeologijos muziejuje Selcuke.

Artemidės šventykla

Deja, dabar jos vietą žymi tik viena iš atskirų rastų autentiškų dalių sujungta kolona. O kažkada tai buvęs vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Įdomi yra pačios šventyklos statybos istorija. Sakoma, kad Efese nuo seno buvo šventykla, skirta Artemidei, bet ji tai degdavo, tai ją sugriaudavo kilę žemės drebėjimai.

VI amžiuje prieš mūsų erą architektas Cheristronas sugalvojęs pastatyti didžiulę marmurinę šventyklą pelkėtoje vietoje prie upės, kas, tikėjo, apsaugos ją nuo stiprių požeminių smūgių. Efeso Artemidės šventyklai išstovėjus du šimtus metų, ją sudegino vienas žmogus, panorėjęs šiuo būdu išgarsėti ir tapti nemirtingu. Bet Artemidės šventykla buvo atstatyta pagal ankstesnius brėžinius.

Sakoma, ji turėjusi 127 kolonas iš marmuro, didžiulę pačios deivės Artemidės skulptūrą, ištapytas freskas ant sienų. Tai tikrai viena didžiausių antikinių šventyklų: jos ilgis buvęs 109 metrai, plotis – 50 metrų.

Beje, Efeso Artemidė ir jos kultas kiek skyrėsi nuo graikiškojo klasikinio supratimo, kur ji laikyta medžiokles deive ir naujagimių globėja, Apolono seserimi dvyne. Efese ji matyt labiau garbinta kaip vaisingumo deivė, ką bylotų ir rasti jos atvaizdai su dideliu skaičiumi krūtų, netgi vadinamų kiaušiniais. Jos galvą puošusi karūna, panaši apsaugines miesto sienas, o kojos suaugusios į vieną koloną, tarytum apvyniotą kilimu.

Efeso Artemidės skulptūrą galima pamatyti Selcuko archeologijos muziejuje. Žinoma, kad Romos imperijos klestėjimo laikais Efeso miestas garsėjo pavasariniais savo globėjos Artemidės festivaliais, pritraukdavusiais būrius jaunų žmonių.

Naujajame Testamente yra paminėta, kad apaštalas Jonas išvaręs demonus iš šios šventyklos ir visi susirinkusieji matė, kaip staiga Artemidės altorius suskilęs į daugybę dalių ir pusė šventyklos įgriuvo. Dar labiau Efeso Artemidės šventykla nukentėjo III mūsų eros amžiuje miestą užpuolus gotams.

Ko gero, vėliau ji ir nebuvo atstatyta, o jos akmenys panaudoti kitiems statiniams. Sakoma, kad kelios jos kolonos yra netgi žymiajame Sofijos sobore Stambule. Beje, garsiosios Efeso Artemidės šventyklos vieta atrasta tik 1874 metais, o patvirtinta dar vėliau – 1905-aisiais.

Krikščioniški objektai prie Efeso ir Selcuko

Jei atostogaujate Kušadasyje, poilsinės kelionės metu turbūt norėsite aplankyti ir daugiau apylinkės objektų. Maždaug už 3,5 kilometrų už Efeso, Selcuko miesto pakraštyje yra šv. Jono bazilikos liekanos. Šią šventyklą apaštalui jo kapo vietoje VI amžiuje pastatė imperatorius Justinianas. Tai buvusi populiari piligriminių kelionių vieta, lankoma iki šiol, viena iš septynių Apsireiškimo (dar vadinamų Apokalipsės) bažnyčių, kurias Jėzus įvardina Naujajame Testamente. Spėjama, kad Efeso miestas yra ta vieta, kur šventasis Jonas parašė savo Evangeliją.

Maždaug VII amžiuje gyventojai iš Efeso persikėlė į dabartinį Selcuką, tais laikais vadintą Ayasuluku. Šventojo Jono bazilika tapo pagrindine bažnyčia. Vėlesniais Osmanų imperijos amžiais išaugo Izmiro ir Kušadasio miestai, o Selcukas atsigavo tik mūsų laikais, turistams ėmus lankyti archeologų atkurtą Efesą.

Ephesos - Efos

Kita kryptimi, į pietus nuo Efeso, maždaug už 7 kilometrų yra Mergelės Marijos namas. Tikima, kad jį jai pastatė apaštalas Jonas, nes Jėzus jam pavedė globoti ir rūpintis savo motina. Tai nedidelis keturkampis plytų pastatas su koplyčia viduje. Šalia yra šaltinis. Marijos namas yra labai populiari tiek krikščionių, tiek musulmonų piligrimų bei turistų lankoma vieta. Joje yra lankęsi ir mišias aukoję net trys Romos popiežiai.

Marijos namo suradimo istorija yra susijusi su apsireiškimu. Šį namą vizijoje aiškiai regėjusi sesuo Ona Kotryna Emmerich, kuri niekada nebuvo iškeliavusi iš savo namų ir buvo ligos prikaustyta prie lovos.

Transo būsenoje šią viziją ji mačiusi 1812 metais, jai jau prieš tai buvo atsivėrusios stigmos. Kol jos pasakojimas buvo patvirtintas, praėjo nemažai metų, bet nuo 1897 m. ši vieta tapo pripažintu piligrimystės centru.

Turkija yra tikrai be galo didelė ir įvairi šalis. Turtinga savo spalvinga ir ilga istorija. Antikinis Efeso miestas tai puikiai įrodo. Ši šalis mažai kam nusileidžia gamtos grožiu ir įvairove. Joje yra daug poilsiautojus viliojančių paplūdimių, ilga ir besikeičianti jos kranto linija. Didžiąją šalies dalį užima kalnai. Siekdama stojimo į Europos Sąjungą ji vis labiau atsiveria turistams.