Čikaga sparčiai augo, ji darėsi svarbiu industriniu miestu. Atvykę lietuviai darbinosi Čikagos fabrikuose, galvijų skerdyklose. Pirmųjų emigrantų gyvenimas vėjų miestu vadinamoje Čikagoje buvo sunkus – nekvalifikuotas menkai apmokamas darbas, visiškai svetima kalbinė, kultūrinė aplinka.
Didžioji dalis pirmųjų migrantų iš Lietuvos buvo vakarykščių baudžiauninkų vaikai. Jų vargai, alinantis darbas, baisios, antisanitarinės darbo sąlygos Čikagoje galvijų skerdyklose aprašyti ir Pulitzerio premijos laureato Uptono Sinclair romane ,,Džiunglės“ (1906 m.).
Šiandien šis romanas įtrauktas į privalomos literatūros sąrašus JAV mokyklose, o tuo metu, XX a. pradžioje, sukėlė visuomenės protestus, privertusius tuometinį JAV prezidentą Teodorą Ruzveltą imtis priemonių, gerinančių darbo sąlygas bei padidinti maisto gamybos ir pardavimo kontrolę.
Nors ir dirbdami menkai apmokamus darbus, migrantai iš Lietuvos kantriai kaupė lėšas lietuvių centrų steigimui. XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Čikaga buvo miestas, kur veikė daugiausiai lietuviškų bažnyčių pasaulyje – net keturiolika.
Pirmieji išeiviai iš Lietuvos 1903 m. tuometinio Čikagos priemiesčio pietinėje dalyje įkūrė ir lietuviškas Šv. Kazimiero kapines. Tai didžiausios katalikiškos kapinės, kur šiuo metu jau laidojami ir kitų tautybių Anapilin iškeliavę amerikiečiai katalikai.
Apsilankymu šiose kapinėse ekspedicijos „Brydė per pasaulį 2018” dalyviai pagerbė ne tik Lietuvai ir lietuvybei nusipelniusius tautiečius, bet ir padėjo lietuviškos žemės saują ant žymaus lietuvių geopolitiko, geografo prof. Kazio Pakšto kapo, atvežtos iš jo gimtinės Užpaliuose.
Prakutę prieškario lietuvių išeiviai pamažu išsikraustė iš „Back of the Yard“ skerdyklų rajono, palikę namus, kurie tebestovi ir šiandien. Čia šiandien gyvena skurdžiausiai besiverčiantys Čikagos gyventojai. Rajone nebesijauti saugus, nors aplink šviečia ir „Lithuania avenue“ (iš angl. k. Lietuvos gatvė) rodyklės, iš tolo boluoja lietuviškos bažnyčios bokštai. Sunyko ir lietuvių įkurtas teatras „Milda“.
„Marquette Park“ rajonas, kuriame kūrėsi XIX – XX a. sandūros lietuvių išeiviai, lyginant su skerdyklų rajonu – erdvus, žalias, didesniais, puošnesniais namais. Šiame rajone lietuviai pastatė didžiulę Švento Kazimiero bažnyčią, įkūrė ligoninę, gimnaziją, bendruomenės namus. Parke stovi ir paminklas Dariui ir Girėnui.
Žinant, kaip sunkiai vertėsi pirmieji išeiviai iš Lietuvos, kiek reikėjo pastangų susikurti gyvenimą JAV, jų pasiekti rezultatai kelia gilią pagarbą. Ne tik jų pastangos susikurti patogią gyvenamąją aplinką, bet ir lietuvybės puoselėjimas.
Išeiviai iš Lietuvos JAV visą laiką rinko lėšas paremti lietuvių pastangas atgauti nepriklausomybę. Ekspedicijos „Brydė per pasaulį 2018“ dalyvių atvežti sveikinimai atkurtos Lietuvos šimtmečio proga jų palikuonims buvo svarbus simbolinis aktas.
Čikagoje ilgą laiką buvo leistas ir iki šių dienų tebeeinantis išeivijos laikraštis – „Draugas“. Šio leidinio Kultūros priedo redaktoriumi dirbo ir lietuvių poetas, 2002 m. Poezijos pavasario laureatas Kazys Bradūnas, ekspedicijos „Brydė per pasaulį 2018” globėjos Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės, tėvas.
Ekspedicijos dalyviai savo akimis įsitikino, kiek daug rėmėjų tarp Amerikos lietuvių turi „Draugas“ ir kokia jo lietuvių telkimo misija yra svarbi ir šiandien. Istorinė laikraščio spaustuvė saugoja pirmuosius numerius ir pirmąsias spausdinimo mašinas, primindama apie šimtametį lietuviško žodžio skleidimo puoselėjimą.
„Marquette Parko“ rajone įsikūrė ir „Dievo paukšteliai“, taip save vadinusių po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukę lietuviai, prieš tai pabuvoję pabėgėlių stovyklose Vokietijoje. Būtent pirmos kartos lietuvių išeivių pastangomis didelė dalis pabėgėlių pasiekė JAV ir galėjo čia pradėti kurti savo gyvenimus bei telktis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tikslu.
Pasak lietuvių išeivių ir jų palikuonių, būtent lietuviškos bazės stiprumas: lietuviškos knygos, kaupiami archyvai, mokyklos vaikams, lietuvių teatriniai ir šokių ansambliai, buvo labai reikšmingas impulsas ir naujai atvykstantiems puoselėti lietuviškumą. Gal dėl jau sukurto lietuviško gyvenimo išeivijoje ir neprigijo prof. Kazio Pakšto pasiūlyta Dausuvos idėja – įkurti antrą Lietuvą, Dausuvą, Belize, nors jau buvo pradėtos profesoriaus derybos su to meto Belizo gybernatoriumi.
Šiandien „Marquette Parko“ rajone lietuvių gyvena ne daug, kelios vyresnės kartos šeimos. Jame kuriasi vargingiau gyvenantys afroamerikiečiai. Lietuviai išsikraustė į priemiesčius, kuriasi Lemonto rajone. „Marquette Parke“ lietuviai renkasi tik šv. Kazimiero bažnyčioje sekmadienio pamaldoms ar švenčių dienomis.
Lietuvių jaunimo centre tebeveikia šeštadieninė lituanistikos mokykla, šokių, dainų ansambliai. Tačiau to pakilimo, kuris buvo Šaltojo karo metu, kai lietuviai buvo sutelkti idėjos atkurti nepriklausomą Lietuvą, jau nebesijaučia. Naujos kartos išeiviai iš Lietuvos įsitraukia į lietuvišką gyvenimą, tačiau tai daugiau traktuoja kaip tam tikrą laisvalaikio formą, kaip kultūrinį veiksmą, bet ne kaip būtiną kasdienybę.
Pasak pokario emigrantų, jie tikėjo grįžimo į Lietuvą po kelių ar keliollikos metų galimybe – niekas tada nemanė, kad SSRS okupacija užtruks pusę amžiaus. Būdami JAV, jie ruošėsi ir ruošė vaikus gyvenimui laisvoje Lietuvoje – siekė mokslų, kaupė kapitalą. Dėl to lituanistikos puoselėjimas jų buvo suvokiamas kaip saugojimas to, ko netrukus prireiks.
Nemažai daliai lietuvių išeivijoje pavyko išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą ir tuos 50 okupacijos metų. Šių dienų išeiviai dažnai išvyksta iš Lietuvos jau įgiję vienokį ar kitokį išsilavinimą, jų tikslas – pamatyti pasaulį, pagerinti savo ekonominę padėtį.
Be to, pasaulis vis labiau globalizuojasi, nacionalinė kultūra, tautos samprata kinta. Šiandien lietuvių sukurtam paveldui JAV yra būtina ir mūsų valstybės parama. Trūksta ir lėšų, ir žmogiškųjų resursų. Ekspedicijos „Brydė per pasaulį 2018” apsilankymas Čikagos lietuvių bendruomenės oazėse atskleidė, kaip JAV lietuviams svarbu palaikyti ryšius su tėvynainiais, dalintis savo istorija, sukaupta informacija.
Su Čikaga save sieja ir nemaža dalis vadinamųjų dipukų kartos išeivių, sutiktų kituose JAV miestuose: San Franciske, Los Andžele, ir netgi indėnų rezervate Arizonoje. Ekspedicijos „Brydė per pasaulį 2018” dalyviai didžiąją dalį lietuvių JAV lankė sąmoningai, susitarę iš anksto, tačiau nemažą dalį lietuviškų šaknų turinčių žmonių ekspedicijos dalyviai sutiko tiesiog JAV gatvėse.
Pamatę ekspedicijos dalyvių marškinėlius ir kepuraites su lietuviška simbolika bei užrašais, žmonės patys prieidavo ir kalbindavo ekspedicijos dalyvius, pasakodami savo istorijas. Holivude sutiktas lietuvis iš Floridos „Brydės per pasaulį“ dalyviams įsipareigojo išmokti bent keletą žodžių lietuviškai ir sakėsi stengsiąsis atgauti žemes Lietuvoje, turėtas jo senelių, kažkur netoli Kėdainių.
Indėnų rezervato kultūros centro vadovė, priimdama padėkos dovanas iš ekspedicijos vadovės Lietuvos geografų draugijos pirmininkės Genovaitės Kynės, pamačiusi Lietuvos vėliavos spalvas, prisiminė, kad rezervate mokytoja dirba lietuviškas šaknis turinti moteris. Visų džiaugsmui, Elizabet – šviesiaplaukė, mėlynakė, indėniška maniera supintomis kasytėmis moteris, – buvo netoli ir atskubėjo susitikti su ekspedicijos dalyviais.
Nors Elizabet nekalba lietuviškai, tačiau žino savo protėvių, kilusių iš Lietuvos, istoriją, yra susiradusi savo giminaičius lietuvius per socialinį tinklą „Facebook“. Šalia indėnų mokyklos Elizabet yra įsirengusi nemažą daržą, kuriame šalia moliūgų, kukurūzų lysvių senose padangose yra įrengti ir keli jurginus primenančių gėlių darželiai... Ekspedicijos dalyviai juokavo – gal tai genai ir lietuvių JAV reikia ieškoti ten, kur daržai ir gėlynai...
Lietuviškų šaknų turinčių JAV gyventojų dėmesį patraukdavo ir ekspedicijos dalyvių automobiliai, aplipinti lietuviškų ženklų lipdukais, papuošti vėliavomis. San Franciske „Brydės per pasaulį“ dalyviai buvo pakalbinti tiesiog pro automobilio langą: „Labas. Vilnius? Kredito unija? Sveikinimai Amerikoje“. Ši frazė tapo maloniausia staigmena Vakarinės JAV pakrantės dalyje. Sutiktasis pasirodė esąs dešimtmetį JAV gyvenantis lietuvis, jau kalbantis su pastebimu amerikietišku akcentu.
Kita ekspeditorių stotelė - didelis lituanistikos centras, įsikūręs Los Andžele. Čia sutikta lietuvių šokių ansamblio vadovė Danguolė Rasutytė-Varnienė, savo pareigas perėmusi iš mamos, atvykusios į Kaliforniją tiesiai iš Vokietijos, pasakojo, kad nėra lengva įtraukti į lituanistinę veiklą šiandieninę išeiviją, tačiau tie, kurie susidomi, pasilieka ilgam.
Los Andžele esantis Lituvanistikos centras turi savo bažnyčią, mokyklą, kultūros centrą. Jo veikla labai aktyvi. Danguolė su savo ansambliu buvo ką tik grįžusi iš Šimtmečio dainų šventės Lietuvoje, lietuvių išeivių kuriamus šokius rodė ir Japonijoje.
Los Andžele lietuvių išeivių bendruomenei nemažai talkina ir generalinis konsulas Kalifornijoje Darius Gaidys. Susitikime su „Brydės per pasaulį 2018” ekspedicijos dalyviais jis pasakojo, kad į lietuvių dienų šventes Los Andžele suplūsta keletas tūkstančių mūsų išeivių.
Be to, konsulas minėjo, kad vyresnės kartos išeiviai ir jų palikuonys aktyviai atsikuria Lietuvos pilietybę. Kartu konsulas pabrėžė, kad Lietuvos pilietybės pageidauja ir litvakai. Jų veikla, nukreipta į ryšių su Lietuva stiprinimą, taip pat labai aktyvi.
Savo ekspediciją kontinentinėje JAV ekspedicijos dalyviai užbaigė vaišinguose Mindaugo ir Vilijos Gelgaudų namose Los Andžele. Mindaugo didžiausias noras buvo išgirsti žemaitišką kalbą, kurią jis girdėdavo vaikystėje dar Čikagoje, kai jo tėvas, žemaitis nuo Plungės, kalbėdavosi su savo draugu. Pasidalinti įspūdžiu, emocija, kalbos skambėjimu – ir buvo mūsų misijos paskirtis.
Po pavakarojimo Los Andžele brydė nusidriekė į atokiausiai esančią valstiją – Havajus, pamatyti ten įsikūrusius lietuvius.