Taip pat skaitykite: Pašto keliu: geltonoji karieta įriedėjo į Dinaburgo tvirtovę pro naujuosius vartus
Šeštadienį 11 valandą karietas Varšuvoje pasitiko savivaldybės atstovai. Perduoti paskutinieji siuntiniai, išsakyti paskutinieji sveikinimai. Žygio dalyviai lengviau atsikvepia – pailsės ir žirgai, ir žmonės.
Ekspedicijoje „Pašto keliu Latvija-Lietuva-Lenkija 2014” dalyvavo 16 žmonių ir dešimt žirgų, traukiančių dvi pašto karietas. Šis žygis unikalus tuo, kad keturkinkė po daugelio metų vėl caksėjo Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos keliais. Anksčiau tokios kelionės buvo įprastos, o dabar - retenybė.
Žygio vadovo, „Klajūnų klubo“ prezidento Gintauto Babravičiaus nuomone, kelionė žirgams ir žmonėms nebuvo lengva, bet verta bendro užsibrėžto tikslo. Buvo rūpinamasi žirgų sveikata, dažnai sustojama ilsėtis.
Pasak Gintauto, kelionėje žmonėms lengviau nei arkliams, nes žmonės gali pasiskųsti, o gyvūnai – ne. Žirgus reikia atidžiai stebėti ir mokėti jų klausytis. Šią užduotį profesionaliai vykdė vadeliotojų ir prižiūrėtojų komanda – Sergejus Feoktistovas, Dainius Norkūnas, Aidonas Užubalis, Audrius Stanilionis, Simona Dabulskytė Pavel Nalivaiko ir Mantas Juodkūnaitis.
„Kelionės viduryje įvyko krizė – žirgai pervargo, tempdami per Aukštaitijos kalniukus pusantros tonos sveriančią didžiąją karietą, tačiau įkinkyti į mažesnę ir lengvesnę karietą, greitai atsistatė ir priprato prie krūvio. Nuo kelionės vidurio žirgus dažnai keitėme, atkarpose tarp miestelių kinkėme tik du ir keliavome su lengvąją karieta. Sunkiąją karietą kinkydavome prieš vykdami į didesnius sutikimus,“ – sako Gintautas.
Važnyčiotojo Dainiaus Norkūno nuomone, žirgininkai šioje kelionėje įgijo daug patirties, žygis pasiteisino, o žirgai gerai išlaikė krūvį. Žygio pradžioje Dainius tuo nelabai tikėjo: „maniau, kad netrukus atsiras du automobiliai žirgams ir du tralai karietoms, o kinkysime tik prieš įvažiuodami į miestelius. Tačiau taip nenutiko – viena arba dvi karietos riedėjo visą kelią“.
Grįžus į Lietuvą apie žygį bus sukurtas filmas, išleistas nuotraukų albumas ir knyga. Operatoriui Andriui Kaušiniui patiko, kad ši kelionė nebuvo rutina. „Trys savaitės Vilniuje būtų pralėkę kaip kulka, o čia laikas ėjo lėtai“ – sako Andrius.
Ekspedicijoje dalyvavo ir du savanoriai – Rūta Norkūnienė su sūnumi Ugniumi. Rūta vairavo automobilį, o Ugnius fotografavo, nepaleisdamas iš rankų fotoaparato. Ugniaus nuomone, pasaulis yra tam, kad jį fotografuotum. Rūta sugalvojo lydėti karietas dar 2011 m. žygio į Krokuvą metu, kuriame irgi buvo savanorė. Ji džiaugiasi, kad tiek laiko praleido kartu su žygeiviais, kad pasivažinėjo karieta. Didžiausias netikėtumas Rūtai buvo prie Karmėlavos nuleistoje automobilio padangoje rastas medvaržtis. Tokį patį medvaržtį savo padangoje rado mūsų bičiulė latvė Liudmila.
Pasak Gintauto Babravičiaus, visi kelionės kriterijai įvykdyti, tikslas pasiektas. Projekto vadovui labiau už viską gyvenime patinka keliauti. Jis norėtų, kad likusieji metai ir dienos prabėgtų keliaujant arba ruošiantis kelionėms. Gintauto nuomone, gyvenimas per trumpas, kad jį praleistum kitaip.
Žygyje dalyvavo:
Projekto vadovas Gintautas Babravičius
Vyriausiasis administratorius Marius Butkevičius
Projekto vadovo pavaduotoja Rasa Basiul
Žygio administratorė Irena Buinickaitė
Rašytojas ir fotografas Gintaras Kaltenis
Projekto vadovo pavaduotojas ir važnyčiotojas Giedrius Klimkevičius
Vyriausiasis važnyčiotojas Sergejus Feoktistovas
Važnyčiotojas Vygantas Kazlauskas
Važnyčiotojo padėjėjas Aidonas Užubalis
Važnyčiotojo padėjėjas Audrius Stanilionis
Važnyčiotojo padėjėja Simona Dabulskytė
Važnyčiotojo padėjėjas Dainius Norkūnas
Kalvis Pavel Nalivaiko
Operatorius Andrius Kaušinis
Vairuotojas Andrius Baziulevičius
Žirgų krovinio vairuotojas Mantas Juodkūnaitis
Reporterė Kristina Stalnionytė