Elektros nutrenktas britas, višta Vilsonas, Kudirka ir kiti lietuvių nuotykiai užsienyje

Simą Janulį žiniasklaida turbūt banaliai tituluotų užkietėjusiu keliautoju. O pats vaikinas turbūt tokio apibūdinimo kratytųsi ir sakytų, kad jeigu tik gali ištrūkti iš rutinos ir darbų – keliauja.

Ir, rodos, kelionės neatsiejama jo gyvenimo dalis. Vien praėjusiais metais apkeliavo Kiprą, Izraelį, Jordaniją, Indiją, Airiją, Tailandą, Švediją ir galiausiai, apie kalbėsime dabar – Mergelių salas ir Puerto Riką.

Vos grįžo, išmovė Naujuosius sutikti Baltarusijoje! Pagauti Simą sunkiau nei galvojau. Bet pavyko.

Simas jau vaikystėje pamėgo keliones, o ypač tranzuoti. Pradėjo dar mokykloje. Vėliau taip keliavo ir užsienyje, tačiau ten brangu, todėl atsirado azartas viską susiorganizuoti kuo pigiau. Prisidėjo ir Vilniaus universiteto žygeivių klubas – žygiai su nakvynėmis, miegant lauke, keliaujant po visą Lietuvą. Čia įgauni patirties, išmoksti tapti nepriklausomu nuo viešbučių, patogumų, komforto. Tai prisidėjo ir prie Simo kaip žmogaus formavimosi vertybių.

Ieškojo, kas nori miegoti po palme su gyvate

Iki tol keliavęs po kelias dienas, ar skyręs joms savaitę, šiais metais Simas nutarė jose praleisti kiek galima daugiau laiko – mėnesį.

„Vienas pažįstamas, Darius, su kuriuo susipažinome kelionėje Kipre, feisbuko grupėje ieškojo kolegos, kuris norėtų miegoti po palme su gyvate ir laikantis dietos tą gyvatę valgyti. Pasiūlymas buvo čia ir dabar – rytoj perkam bilietus į Mergelių salas ir lekiam! Džiunglių dar nebuvau matęs, todėl užsikabinau. Likus savaitei iki skrydžio atsidariau žemėlapį, kur tos Mergelių salos yra, o Puerto Riką atsiminiau tik iš to, kad Lietuva žaidė prieš Puerto Riką pasaulio čempionate. Tik vėliau išsiaiškinau, kad ten viskas priklauso Amerikai, todėl kainos bus didelės. Kiek nusiminiau“, – kelionės pradžios planus nupasakojo vaikinas.

Kelionė salose prasidėjo ne iškart – pirmiau Simas nuskrido iki Oslo. Ten dar spėjo aplėkti aplink miestą, o sulaukęs Dariaus, išskrido. Ir prasidėjo kiek absurdiškas skrydis – iš Oslo į Helsinkį ir tada padarius šį ratą, atgal į kitą pusę – į Majamį. Na, o iš ten, į Mergelių salas.

Simas stengėsi imti kuo mažiau daiktų. „Namai“ – hamakas, sveriantis iki pusės kilogramo, su tinkleliu nuo moskitų, bet tai vargiai nuo jų gelbėjo. Pripučiamas kilimėlis, miegmaišis, svarbu, kad būtų su gobtuvu, lengvas, 300 gramų. Verta įsidėti džemperį, kuris, pasak Simo, retai naudojamas kaip rūbas, o dažniau kaip „pagalvė“ nakčiai. Viskas turėjo tilpti į rankinį bagažą. Ir 2 poros batų – didžiąją dalį Simas keliavo su sandalais, o kiti, jeigu prireiktų – sportbačiai. Jų neprireikė.