Etiopija: Kristaus krikštas afrikietiškai

Šiandieną 9 valandas dardėjome vieškeliu - prisirijome dulkių ir prisikratėme kaip reikalas... Prieš kelias dienas turėjome kitokį ekstrymą – visą dieną važiavome keliu, kuris buvo remontuojamas, ir lengvos kaip pelenai dulkės kilo iki pat debesų.

Vakare palijo ir dulkės virto lipniu ir riebiu purvynu - net vietiniai basi vaikštinėdami slidinėjo kaip ant ledo.

Furos

plikomis padangomis pradėjo klimpti ir užtverti kelius, o nuo gero kelio kiek ankščiau lūžo mūsų džipo lingės, tai pusė dienos stovėjome kaimelyje ir remontavomės. Kaimelis buvo vienos gatvės, kurioje rikiavosi gal kokių dešimt „servisų“ – blogas kelias kaimelio ekonomikos pagrindas.

Taigi, vakare pasivijo lietus ir nepasiekėme savo tikslo – pasakų ežero Tana. Teko nakvoti kažkur pusiaukelėje. O viešbutis kartu buvo ir viešnamis. Čia nemažai viešbučių turi dvi funkcijas... Bet vis tiek buvo smagu – gėrėme alų, Mesfinas ant ausų pastatė visą viešbutį – jie viską plovė, nešė mums indžeras ir linksmino per televizorių rodydami tautinius šokius ir dainas...

Savaitgalį buvome Timkato (Jėzaus krikšto) festivalyje Gondare ir dabar turiu kitokį krikščionybės supratimą - kažkaip viskas čia labai afrikietiška ir archaiška.

Timkato pavakarę per miestą didelė procesija ėjo link vandens telkinio – Salasidų baseino. Gal kelias valandas. Procesijos priekyje lėkė keli tūkstančiai daigų su pagaliais rankose - skanduojančių grėsmingus šūkius ir pasirengusių visus sutrypti savo kelyje. Taip jie lakstė po miestą visą parą. Įtariu, kad kažką rūkė ar kramtė. Vairuotojas sako, kad tik geria. Šie vaikinai tikrai neatrodė kaip pamaldūs lietuviškų atlaidų berniukai, greičiau kaip baisieji islamistai. Turbūt klimatas veikia religijos suvokimą.

Po to, kai jau važiavome iš Gondaro link Simeono kalnų sutikome dvi tokias religinių fanatikų grupes, vos tik pamatę farandžius jie lėkė prie mašinos ir šaukė „money“, „money“! Pribėgę jie lipo ant mašinos, daužė per stogą, lindo per langus... Vieną kartą patys juos pasiuntėme, kitą teko kviesti policiją... Moteriškoji mūsų grupės dalis buvo išsigandusi...

Per naktį prie vandens buvo giedamos giesmės, skaitomos maldos, deginamos aliejaus lempos ir žvakės.

Dar saulei nepatekėjus visas miestas vėl susirinko prie baseino ir laukė šviesos. Kai po siautulio nakties išaušo rytas ir vyriausias kunigas pašventino vandens baseiną panerdamas į jį kryžių (čia krikšto esmė) visi džiūgaujantys jaunuoliai puolė į jį šokinėti, turkštis, laistytis ir taškytis. Kitą švenčiančiųjų dalį sudarė įvairių bažnyčių jaunimas - apsirengęs vienodomis skraistėmis, surepetavęs giesmes ir mušantis būgnus. Giesmės buvo iš ties gražios, kaip minėjau giesmės palydimos būgnais, plojimais ir pratisu karo šūkiu: „i,i,i,i,i“. Matėsi kad jie išties džiaugiasi nuoširdžiai.

Treti buvo pasipūtė šventikai, jie ėjo procesijos viduryje iš viršaus saugomi spalvotu lietsargių, o iš šonų ginkluotų automatais policininkų. Vienas vietinis draugelis pro dantis atsiputęs pasakė – „žiūrėk, čia vyriausias Etiopijos kunigas - jį saugo 8 apsauginiai, nes jis nenori buti liečiamas“. Ketvirti buvo išsižioję farandžiai, norintys viska nufotografuoti ir visur lendantys. Dar buvo ubagai visokie bėdžiai ir vagiai. Panašu, kad jie suvažiavo iš visos šalies ir dirbo sistemingai ir iš peties. Dabar tarp farandžių gidų sklando gandai apie tai kiek prarado farandžiai - didžiausias grobis kol kas yra 2 000 biru ir 3000 euru - nukniauktas iš vieno ispano. Mūsų nuostoliai daug mažesni, bet nemažiau gadinantys nuotaiką.

Visi vietiniai gyventojai buvo apsirengę geriausiais baltais drabužiais, labai gražūs ir orūs.