Funikulieriai – vieni įdomiausių technikos paminklų

Šiais laikais esame įpratę prie įvairiausių transporto priemonių – automobilių, autobusų, troleibusų, dviračių... O ar dažnai pagalvojate, kad čia pat, Lietuvoje, yra unikali transporto priemonė (taip pat ir technikos paminklas) – funikulierius. Balandžio 18 d. minint Tarptautinę paminklų apsaugos dieną, siūlome daugiau sužinoti apie Kaune esančius funikulierius.

Funikulieriai: iš kur, kaip ir kodėl?

Pirmiausia svarbu žinoti, kad funikulierius – tai viena patogiausių transporto priemonių, įrengiamų statiems šlaitams įveikti. O pirmieji tokie keltuvai pastatyti apie 1500 m. Zalcburge ir 1764 m. prie Niagaros krioklio.

Žinomiausi Lietuvoje yra du funikulieriai, esantys Kaune. Tačiau jų Lietuvoje galima rasti ir daugiau – privatų rezistencinės „AB“ spaustuvės-muziejaus keltuvą Salių kaime (Kauno r. sav.) ir, žinoma, Vilniaus Gedimino pilies funikulierių. O kodėl keltuvai atsirado pirmiausia Kaune? Atsakymas gana logiškas, juk atsikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei Kaunas tapo laikinąja sostine.

Tai lėmė ir greitą miesto vystymąsi, ir gyventojų skaičiaus didėjimą. Žinoma, prie to daug prisidėjo ir miesto gamtinės sąlygos. Miestas plėtėsi, reikėjo ieškoti naujų gyvenamųjų vietų. Nemuno ir Neries prieigose vietos nebeužteko, todėl gyventojai pradėjo kurtis aukštutinėje Kauno dalyje (Aleksote, Žaliakalnyje). Funikulierius miesto gyventojai pamėgo. Žinoma, kad 1950–1970 m. buvo perkeliama apie 5 mln. keleivių!

Jei norėtumėte pasivažinėti funikulieriais Europoje, siūlome aplankyti Zakopanę (Lenkija), Prahą (Čekiją) ir Dresdeną (Vokietija). Norint pakilti į kalną seniausiu veikiančiu funikulieriumi, pritaikytu visuomenės poreikiams, reikėtų aplankyti Budapeštą (Vengrija). Ten funikulierius buvo įrengtas 1875 m.

Kauno funikulieriai – veikiantys ir šiandien

Nepriklausomos Lietuvos laikais Kauno gyventojams pradėjus keltis į Žaliakalnį, susisiekti su miesto centru, kur buvo įsikūrusios darbovietės, tapo gana sudėtinga. Neseniai atsiradę autobusai buvo brangūs, tad daugelis žmonių į kalną kildavo laiptais. Galų gale nusprendus įrengti funikulierių miesto valdžia konsultavosi su kitomis Europos valstybėmis. Norint ištirti potencialius keleivių srautus, buvo pasamdyti bedarbiai – jie skaičiavo visus, lipančius laiptais aukštyn ir žemyn.

1931 m. rugpjūčio 6 d. Žaliakalnio funikulierius buvo oficialiai atidarytas. Pirmą savaitę funikulierius keleivius kėlė nemokamai, vėliau suaugusiajam kainavo 10 ct keltis į viršų ir 5 ct leistis žemyn. Apatinis peronas, kuris yra išlikęs iki šių dienų, buvo pastatytas ne iš karto. Jį sugalvota pastatyti tik tada, kai į apatinio vagono duobę įkrito žmogus, o keleiviai pradėjo skųstis esą blogu oru sušlampa bilietai ir pinigai. Šiuo metu funikulieriumi galima pasikelti iš V. Putvinskio gatvės į Aušros gatvę, esančią prie Kristaus Prisikėlimo bažnyčios.

Kai buvo pastatytas Žaliakalnio funikulierius, buvo planuojami dar trys – ties Ožeškienės gatvės laiptais, bibliotekos link į Radastų gatvę ir iš K. Būgos gatvės į J. Tumo-Vaižganto gatvę. Tačiau skatinant Aleksoto plėtrą nuspręsta įrengti funikulierių kairiajame Nemuno krante. Per visą eksploatavimo laiką Aleksoto keltuvas ir pastatai praktiškai nesikeitė, nes šis keltuvas sulaukdavo kur kas mažesnio skaičiaus keleivių. Dabar Aleksoto funikulierius yra gana populiarus, nes užkilus į viršų atsiveria Kauno miesto panorama.

Balandžio 18-ąją Pasauline paminklų ir paminklinių vietų apsaugos diena paskelbė Tarptautinės tarybos paminklosaugos ir žymių istorinių vietų klausimais (IKOMOS) asamblėja, veikianti prie UNESCO. Šventė minima nuo 1984 m. Šią dieną visame pasaulyje skatinama pagerbti reikšmingus kultūros paminklus, restauruoti griūvančius, suirusius. Įvairiausi technikos paminklai atspindi visą tautos, šalies istoriją ir kultūrą. O daugiau technikos paminklų rasite leidyklos „Terra Publica“ knygoje „Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai“.