Pagal nutekančio vandens kiekį Kongo upė užima antrąją vietą pasaulyje - per sekundę ja prateka 41800 kubinių metrų vandens. Pasiekti tokį našumą Kongui padeda jo gylis. Kongas - giliausia pasaulio upė, kuri kai kuriose vietose siekia net 230 m gylį.
Kongo upė taip pavadinta dėl to, kad teka per džiungles Kongo valstybėje. Anksčiau ji vadinta Zairu. Ši upė prasideda Rytų Afrikos aukštumose ir kalnuose, ir, prieš įtekėdama į Atlanto vandenyną vakarinėje Afrikos pakrantėje, vingiuoja 4700 kilometrų. Kongas teka per 9 Afrikos valstybes: Zambiją, Angolą, Ruandą, Kamerūną, Centrinės Afrikos Respubliką, Kongo Demokratinę Respubliką, Kongo Respubliką, Burundį ir Tanzaniją. Ši upė padeda palaikyti Kongo džiunglių ir Afrikos pievų biologinę įvairovę.
Kongas - 5-toji pagal dydį upė pasaulyje ir 2-oji didžiausia Afrikos upė. Tai labai svarbi Afrikos ekosistemos dalis. Upės baseinas užima beveik 4 mln. kv. km plotą ir yra išsidėstęs pačioje Afrikos širdyje. Pagrindiniai Kongo intakai yra Inkisis, Kwa, Sanga, Ubangis, etc. Ši upė teka per pusiaujo regioną, dėl to jos vandenys yra šilti. Įdomu tai, kad bent vienoje Kongo upės dalyje visada lyja lietus.
Afrikos žemyne teka ir ilgiausia pasaulyje upė Nilas. Jo ilgis - 6650 km. Didžiausia pasaulio upė yra Pietų Amerikoje tekanti Amazonė. Vidutinis jos debitas - 219 000 kubinių metrų per sekundę, o baseino plotas - beveik 7 mil. kv. km. Giliausias pasaulyje ežeras yra Rusijoje tyvuliuojantis Baikalas, kurio vidutinis gylis yra 744 m., o giliausia vieta - net 1640 m.