Taip pat skaitykite: Stebuklingas „dėmėtasis“ ežeras vientisu vandens telkiniu pavirsta tik žiemą
Hochšvabo kalnų papėdėje esantis ežeras žiemą smarkiai sumažėja ir nusenka iki 1 – 2 m gylio. Tuomet jis naudojamas bendruomeninis kalnų parkas: jame stovi suoliukai, per upokšnius pertiesti nedideli mediniai tiltai. Vasarą tirpstantis kalnų sniegas papildo ežerą, vandens lygis pakyla keletą metrų, o ant suoliukų pasėdėti susirenka tik nardytojai.
Styrijos apylinkes ypač mėgsta žygeiviai. Tragoso miestelis nuo seno garsėja kaip jų traukos centras. Kiek toliau nuo jo įrengtas nedidelis parkas. Žiemą jame mėgsta lankytis tiek turistai, tiek vietiniai gyventojai, bet pavasarį pradėjus tirpti kalnų sniegui, apie parką esanti teritorija po truputį užliejama.
Šalia buvęs Žaliasis ežeras nuo 1 – 2 m gylio vasaros pradžioje „išauga“ į 12 m gylio ežerą. Tuomet parke lankosi tik narai.
Žaliasis ežeras tapo savotiška Austrijos narų poilsio vieta. Kiekvienas save gerbiantis naras bent kartą gyvenime siekia čia vasarą panardyti ir įsiamžinti fotografijose.
Krištolo skaidrumo vanduo – ištirpęs kalnų sniegas. Ežerui žalią atspalvį suteikia jo dugne vešinti žolė. Ežero vanduo visad šaltas – paprastai siekia tik 4 – 8 laipsnius. Įdomu tai, kad panėrus galima pasigrožėti ne tik žalia žole ir suoliukais, bet ir žydinčiomis gėlėmis.
Nuo liepos vanduo pradeda garuoti ir tekėti žemiau. Žiemos pradžioje parkas jau grąžinamas žygeiviams ir miestelio gyventojams.