Čia daug kas sumanyta taip, kad skrydžio laukiantys keleiviai kuo daugiau išlaidautų iki laipinimo į lėktuvą. Retas susimąsto apie klastūniškas strategijas, kuriomis oro uostai siekia užsitikrinti kuo daugiau pelno, tačiau, kad tam tikra taktika egzistuoja ir kad ji veikia, paneigti neįmanoma, rašo insider.com.
Pirmiausia, oro uostai anaiptol nesikuklina apmokestindami vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, ir nesvarbu, kiek laiko jos reikės, vis tiek teks sumokėti gana daug.
Oro uostams visiškai nesunku užkelti parkavimosi mokesčius: dalykas tas, kad kai kurie klientai tiesiog neturi, iš ko rinktis. Tarkim, už dienai paliktą automobilį Niujorko Johno F. Kennedy tarptautinio oro uosto automobilių stovėjimo aikštelėje tenka mokėti 35 dolerius (32 eurus), bet Londono Hitrou oro uoste 20 eurų tektų pakloti vos už porą valandų. Jeigu automobilį ten paliktumėte 15-ai dienų, turėtumėte sumokėti apie tūkstantį.
Įžengęs į oro uostą, žmogus atsiduria tokių paslaugų kaip CLEAR, „TSA PreCheck“ ir „Global Entry“ apsupty, kuriomis naudojantis taip pat reikia mokėti pinigus.
CLEAR, „TSA PreCheck“ ir „Global Entry“ suteikia keliautojams galimybę, iš anksto užsiregistravus, negaišti laiko eilėse prie apsaugos postų ir patikrą užbaigti vos per kelias minutes. Visgi tai kainuoja. „TSA PreCheck“ yra pigiausia programa. Kas penketą metų atnaujinama jos narystė kainuoja 85 dolerius (77 eurus). Už CLEAR narystę kiekvienais metais tektų sumokėti po 179 dolerius (163 eurus).
Nors ir galvojate, kad labai sumaniai išvengėte stovėjimo eilėje, vis dėlto privalote žinoti, kad šios programos neša pelną oro uostams. Kuo trumpiau sugaištate prie patikros postų, tuo daugiau laiko galite praleisti apsipirkdami terminalo parduotuvėse.
Palikus patikros postą, prieš akis sušvinta neapmuitinamų parduotuvių vitrinos. Jų paskirtis, kaip jau, matyt, įspėjote, – priversti jus atverti piniginę.
Daugelyje oro uostų patikros postus palikę piliečiai neišvengiamai turi praeiti pro neapmuitinamas parduotuves, taigi, galimybė, kad jie užsigeis ko nors, kas ten parduodama, gerokai padidėja. Pro parduotuves einantis takas paprastai suka kairėn, o prekės būna išdėliotos dešinėje. Kadangi daugelis žmonių yra dešiniarankiai, jų žvilgsnis daug dažniau krypsta dešinėn. Į šią aplinkybę, aišku, atsižvelgta, kadangi ji didina šansus parduoti kuo daugiau prekių.
Beje, apsipirkti neapmuitinamose parduotuvėse kur kas mažiau apsimoka nei daugelis galvoja. Perkant cigarečių arba alkoholio tikrai pavyks nemažai sutaupyti, nes šios prekės apdedamos dideliais muito mokesčiais. Vis dėlto saldainių ir kitų maisto prekių kainos dažnai būna užkeltos, o elektronika – neretai pasenusi ir brangesnė už tą, kuri siūloma internete.
Kai kuriuose oro uostuose įlaipinimo vartų informacija skelbiama likus vos pusvalandžiui iki lėktuvo pakilimo. Taip siekiama užsitikrinti, kad laiką žmonės leis parduotuvėse ir restoranuose, užuot lūkuriavę prie vartų.
Vadinamoji auksinė valanda oro uostuose yra laikas, kurį tenka praleisti nuo tos akimirkos, kai buvo atlikta patikra, iki įlaipinimo į lėktuvą. Kaip tik tada žmonės yra labiausiai linkę leisti pinigus, todėl nekeista, kad kai kuriuose oro uostuose itin sumaniai apgalvota, ką per tą valandą žmonėms pasiūlyti.
Tarkim, prie pat Londono esančiame Gatviko oro uoste vartų informacijos keleiviai turi laukti erdviame, parduotuvių ir restoranų pilname terminale. Užslėptoji didžiulės erdvės paskirtis, žinoma, – versti žmones pirkti.
Dailus ir stilingas oro uostų dekoras taip pat turi atitinkamą paskirtį, būtent – sumažinti keleivių streso lygį, kad jie, ganėtinai atsipalaidavę, su užmoju leistų pinigus.
Pavyzdžiui, Vankuverio tarptautiniame oro uoste ramią aplinką kuria augalai. Oro uosto vadovai tiki, kad juos matant sumažėja įtampa ir pagerėja nuotaika.
„Keleiviai, teigiantys, kad oro uoste jaučiasi komfortiškai, linkę daugiau išleisti pirkiniams“, – nurodoma bendrovės „J.D. Power and Associates“ 2010 metais atlikto tyrimo išvadose.
Tuo pačiu tikslu oro uostuose įrengiami masažiniai krėslai, mintimis kaipmat nukeliantys į SPA centrą.
Kadangi keliaujant retai pavyksta išvengti streso, į oro uostus patenkantiems piliečiams siūloma atsipalaiduoti masažiniuose krėsluose arba SPA kampeliuose. Visgi atminkite, kad kuo labiau atsipalaiduosite, tuo atsainiau leisite pinigus. Nustatyta, kad tuo atveju, jei keleivio pasitenkinimas oro uoste siūlomomis paslaugomis išauga bent procentu, oro uostas gali džiaugtis 1,5 proc. padidėjusiu pardavimu.
Maistas ir gėrimai oro uostuose – palyginti brangūs, ir taip yra todėl, kad jie vis tiek bus perkami, jei žmonės pasijus išalkę, – pasirinkimų ne tiek daug.
Maisto kainos oro uostuose beveik visada užkeltos. Remiantis prekybai oro uostuose atstovaujančios pasaulinės bendrovės „Airport Council International“ pateikta informacija, net 49 proc. visų JAV veikiančių oro uostų antkainius maistui taiko paprasčiausiai todėl, kad gali tai daryti. Daugiau mokėti tenka ne vien už maistą. Teks permokėti ir už vandenį. Kaip buvo skelbta dienraštyje „Los Angeles Times“, kai kuriuose oro uostuose vandeniui taikomas antkainis siekia net 200 proc.
Laimei, kai kuriuose oro uostuose maisto kainos dar neperžengė sveiko proto ribų. Pavyzdžiui, Portlando tarptautiniame oro uoste lig šiolei laikomasi 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje įvestos politikos, o ji skelbia, kad maisto kainos oro uoste turi atitikti maisto kainas Portlando mieste.
Galiausiai, tenka užsiminti ir apie valiutos keitimo paslaugų kainas.
Pinigų keitimas, kaip ir maistas, oro uoste atsieina brangiau nei įprastoje keitykloje. Neretai tenka sumokėti 5–15 dolerių (4,5–13,5 euro) siekiantį mokestį, be to, keityklose skelbiami kursai gali būti 7–15 proc. aukštesni nei kitur.
