Viešoji įstaiga “Jaunimo kelionės”, siūlanti keliauti kitaip, pakalbino šaunią keliautoją Silviją Slapšytę, kuri šiuo metu savo kelionių patirties lagaminą kraunasi tolimojoje Kanadoje, išvykusi pagal programą “Darbas ir kelionės Kanadoje”.
Silvija, kodėl nusprendei iškeliauti ir kodėl pasirinkai Kanadą?
Mano iškeliavimo į Kanadą istorija, spėju, yra kiek ilgesnė, negu visų kitų šios programos dalyvių. Ir dabar, klausydama kaip tyliai lyja Vankuverio gatvėse, galvoju, jog viskas, išties, prasidėjo prieš gerus porą metų, o gal net ir dar anksčiau, kai būdama vaikas, sau pasižadėjau, jog pasaulis pernelyg didelis, kad visą gyvenimą praleistum vienoje vietoje.
Taip jau nutiko, jog baigusi pirmą kursą, iškeliavau į Jungtines Amerikos Valstijas. Dar ir dabar pamenu, kaip virpėjo širdis pirmą kartą atsidūrus už Atlanto. Ir nežinau, likimas ar keisti gyvenimo atsitiktinumai lėmė, jog gyvenau mažame pajūrio miestuke, kur iki pasienio su Kanada tereikėdavo eiti ne daugiau kaip dešimt minučių.
Kitaip tariant, nors miegodavau Amerikoje, kas vakarą užtraukdama užuolaidas žiūrėdavau į Kanadą. Tada man ir pasitaikė pirma proga po ją pakeliauti, susipažinti ir, daugiau ar mažiau, pamilti.
Turbūt nieko nenustebinsiu pasakiusi, jog 4 mėnesiai, praleisti tarp dviejų iš didžiausių pasaulio valstybių, praėjo kaip akimirksnis ir atėjus laikui grįžti namo, jau gerai nebežinojau, kur vis dėlto tie mano namai yra. Juk kažkas yra pasakęs: “Tavo namai yra ten, kur yra tavo širdis”.
Ir patikėkite manimi, tada aš buvau milijonu procentų tikra, jog širdį palieku kažkur Šiaurės Amerikos žemyne, todėl ir pasižadėjau sau, jog čia sugrįšiu. Sugrįšiu kaip įmanoma greičiau.
Grįžus į Lietuvą, labai ilgai negalvojusi ir turėdama maksimalų šeimos palaikymą, ryžausi planuoti kitą savo kelionę. Ir daug kas mane vadino beprote už tokius kardinalius gyvenimo pakeitimus, tačiau aš nė vieną akimirką nedvejojau ir atkakliai siekiau savo svajonių. Žinojau, jog sugrįžti į Jungtines Amerikos Valstijas bus labai sunku, todėl, ilgai negalvojusi, pasirinkau Kanadą, juk jos pažinti neturėjau tiek laiko ir tiek progų, kiek norėjau.
Kas labiausiai nustebino Kanadoje? Ar patyrei kultūrinį šoką?
Vos gavusi savo dokumentus, turėjau nuspręsti, į kurią Kanados vietą keliausiu. Ir pagalvojusi, jog dar niekada nebraidžiau po Ramųjį vandenyną, pasirinkau Vankuverį. Apie miestą nežinojau beveik nieko, išskyrus, jog ten vyko Žiemos Olimpinės žaidynės. Tiesa, labai daug sužinoti apie miestą, prieš ten nuvykdama, ir nesistengiau, nes visi išvykimo reikalai, atsisveikinimai ir kitokie darbeliai tirpdė mano laiką, likusį iki didžiosios kelionės.
Kelionės į Vankuverį metu, man kilo keletas nesklandumų, prieš išvykdama iš Lietuvos, buvau susiradusi kur gyventi, tačiau persėdimo metu Toronte, pasitikrinau savo elektroninį paštą ir radau nuomininkų laišką, jog jie sugalvojo manęs nelaukti. Taigi, mintis, jog už 5 valandų būsiu Vankuveryje ir neturiu kur apsistoti, neramino, tačiau kelioms dienoms užsisakiau viešbutį, pigiausią kokį tik galėjau rasti ir tuo metu tikrai nežinojau, jog jis yra pačioje blogiausioje gatvėje visame mieste, kuri yra pagarsėjusi kaip Vankuverio narkotikų turgus ir vieta, kur gyvena visi benamiai.
Todėl pirmas įspūdis apie Vankuverį tikrai nebuvo pats geriausias. Pirmą dieną išėjusi į gatvę pamačiau šimtus benamių, miegančių po atviru dangumi ir pardavinėjančių iš turistų vogtus daiktus. Kitas dalykas, kuris pirmomis valandomis Vankuveryje mane maksimaliai nustebino buvo tai, jog kas antras gatvėje sutiktas žmogus yra azijietis, ir didžiulė jų dalis net nešneka angliškai.
Ir tik vėliau, po gero mėnesio gyvenimo didžiojoje Šiaurėje, išsiaiškinau, jog dalis azijiečių, jau yra kelintos kartos Kanadoje gimę žmonės, kurių gimtoji kalba – anglų, ir kurie save laiko šimtu procentų kanadiečiais. Todėl, kad ir kaip keistai nuskambėtų, kultūrinis šokas Kanadoje buvo ne dėl kanadiečių ar jų kultūros, o dėl azijiečių. Buvo momentų kai jaučiausi, tarsi atvykusi į Kiniją, net ženklai Vankuveryje yra rašomi ne dvejomis kalbomis, kaip įprasta Kanadoje, bet trimis, nes tarp anglų ir prancūzų dar įsiterpia mandarinų.
Koks gyvenimas Kanadoje? Kuo skiriasi nuo Lietuvos?
Šio klausimo tikėjausi išvengti, nes lyginti Kanadą su Lietuva man yra labai sunku. Juk tai - absoliučiai skirtingi pasauliai, bent jau žiūrint mano akimis. Pati gyvenimo Kanadoje pradžia manęs visiškai nelepino: kurį laiką buvo sunku susirasti darbą, kišenėje švilpė didžiuliai vėjai, mat visas savo santaupas investavau į pačią kelionę, tad su savimi, atvykusi į Vankuverį teturėjau 800 dolerių (kuriuos išleidau kambario nuomai jau antrą savo buvimo Kanadoje dieną).
Tad Kanada, o ypač Vankuveris, yra brangi vieta. Labai brangi. Tačiau, kai pradedi gauti kanadietišką atlyginimą, situacija pasitaiso ir gyvenimas Kanadoje pasirodo visomis gražiausiomis spalvomis. Juk yra taip gera kiekvieną rytą pabudus žiūrėti į dangų raižančius kalnus, o vakarais vaikščioti vandenyno pakrante.
Gyveni Vankuveryje, šalia kalnų, ar išbandei slidinėjimą?
Slidinėjimas ir Vankuveris yra neatsiejami dalykai. Slidinėjimas jau tapo geriausiu mano draugu ir geriausiu būdu atsipalaiduoti. Ir tai dar viena priežastis mylėti šią vietą dar labiau. K
adangi man artimiausias slidinėjimo kurortas yra vos 40 minučių kelio viešuoju transportu nuo mano darbo ir gyvenamosios vietos, labai dažnai, vos baigusi dirbti, pasiimu snieglentę ir lekiu pasidžiaugti naktinėmis trasomis. Ir tai būna geriausia dienos dalis. Kai nuo kalnų atsiveria naktinio Vankuverio panorama, tu, lėkdamas nuo kalno, išblaškai visą nuovargį ar blogą nuotaiką.
Įsimintiniausias įvykis?
O į šį klausimą mano atsakymas gal bus kiek ir banalokas, bet kiekviena diena čia man yra įsimintina. Esu čia jau 9 mėnesius ir įsimintinų įvykių turiu tiek, jog galėčiau parašyti knygą apie pasivaikščiojimus snieguotais kalnais, maudynes vandenyne, apie kalnų upelius ir gryną orą, apie gamtos didybę ir pavasarį žydinčias sakuras, apie sutiktus žmones ir apie tuos, kuriuos dar sutiksiu.
Ar jau keliavai po pačią šalį? Ką aplankei ir kas labiausiai patiko?
Keliauti jau teko, tiesa, ne tiek daug, kiek norėčiau ir ne tiek daug, kiek dar planuoju. Tačiau teko pabuvoti Albertos provincijoje, pasivaikščioti Kalgario gatvėmis, išbandyti slides viename gražiausių Kanados nacionalinių parkų – Banfe.
Bet įsimintiniausia kelione kol kas pavadinčiau apsilankymą Vistleryje. Kai spalio viduryje, trumpomis rankovėmis apsirengę, lipom į kalnus, kol pasiekėm sniegą, tada pamačiau savo pirmąją mešką ir paukščiai lesė man iš rankų. Tada pirmą kartą po ilgo laiko girdėjau visišką tylą ir gėriau vandenį iš kalnų upelių. Esu tikra, jog tai buvo tai, ką atsiminsiu visą gyvenimą.
Ką galėtum papasakoti apie kanadiečius, kokie jie?
Kaip sakė viena mano draugė - kanadiečiai jau nebe europiečiai, bet dar ir ne amerikiečiai. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, Kanada – kultūrų mišinys, todėl ir kiekvienas kanadietis yra atskira asmenybė, su savo požiūriu ir savo vertybėmis. Vis tik įvardinant kanadiečius bendraisiais bruožais, pasakysiu tik tiek, kad jie – laimingi žmonės, daug dirbantys, gal kaip ir visi šiauriečiai, kiek uždari, bet be galo malonūs, besišypsantys ir kai kuriais atvejais pasiruošę atiduoti širdį, kad tik tau pagelbėtų.
Ką galėtum patarti norintiems važiuoti į Kanadą, bet nedrįstantiems?
Tokiems žmonėms tegaliu pasakyti viena - niekas kitas nenugyvens žmogaus gyvenimo už jį ir tik pats žmogus renkasi, kokiu keliu eiti. Ir mano trumpas patarimas būtų toks: jeigu leisi baimei nugalėti savo norus ir svajones, taip niekada ir nenueisi toliau kaimynų tvoros. Juk ir visi dideli žygiai prasideda nuo mažų žingsnelių, tai tegul jų pirmas žingsnis ir būna atsikratyti baimės, kuri tik varžo jų protus ir kūnus bei neleidžia pamatyti ir pajusti laisvės, kuriant savo asmeninę legendą.
Įvardink 3 priežastis, kodėl verta keliauti.
Pasaulio pažinimas. Tai būtų pirmoji priežastis. Juk jokie vadovėliai ar kelionių žurnalai niekada neaprašys to jausmo, kai išlipęs iš lėktuvo, traukinio ar autobuso pirmą kartą įkvepi tropinio karščio ar gaivaus šaltuko, jie taip pat neparašys apie pilve skraidančius drugelius prieš kelionę ir jos metu, jie niekada nepapasakos apie senųjų Europos miestų didybę, jokie filmai neperteiks to tikrojo jausmo, kai ištiesęs ranką Niujorko centre sušunki „Taxi!“ ir daugybės kitų dalykų, kuriuos patiri keliaudamas.
Antroji priežastis yra tai, jog kelionės tuo pačiu yra pati geriausia gyvenimo mokykla. Keliaudamas sutinki daugybę žmonių, pamatai jų gyvenimus, jų kasdienybę, išmoksti naujų dalykų, o tai keičia tavo požiūrį. Tada imi labiau vertinti patį gyvenimą, ir kur kas dažniau pabundi laimingas.
Na, ir trečioji priežastis tebūnie tai, jog keliaudamas, o ypač jei tai darai vienas, išmoksti daugiau laiko praleisti pats su savimi ir pasiekti vidinę ramybę, labiau įsiklausai į savo norus ir formuoji save kaip asmenybę, atvirą pasauliui. Ir jei dabar netikit mano žodžiais, galiu pasiūlyti paskaityti Džeką Keruaką, gal tada patikėsite juo.
Visus norinčius išgirsti apie Kanados nuotykius gyvai, kviečiame dalyvauti nemokamuose informaciniuose seminaruose, kurie vyks:
gruodžio 12 d. Vilniuje, 19 val. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, Arklių g. 18;
gruodžio 13 d. Kaune 18 val. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, E. Ožeškienės g. 18.