Prieš pereidamas į Schaumburgsų rankas, miestas vystėsi gana lėtai. Tuomet prasidėjo naujas etapas – mieste sparčiai daugėjo gyventojų, vystėsi prekyba. 1198 metų gegužės 7 dieną kunigaikštis Adolfas III iš imperatoriaus Friedricho I Barbarossos gavo leidimą Elbės upe plėtoti laisvąją prekybą – nuo pat jos žiočių Hamburge. Nuo tos Hamburgui itin svarbios akimirkos jis tapo labai svarbiu visos šalies prekybiniu miestu.
Hamburgo klestėjimo metas prasidėjo tuomet, kai 1321 metais jis prisijungė prie Hanzos lygos. Hamburgas tapo tais laikais itin dideliais turtais galėjusio pasigirti Liubeko miestu partneriu. Viduramžiais lengvosios prekės būdavo iškraunamos Liubeke, o tuomet sausuma keliaudavo į Hamburgą, kur kelionę pratęsdavo jūra.
1510 metais Hamburgas tapo laisvuoju miestu. Priėmęs Liuterio reformacijos idėjas, jis traukė religinius pabėgėlius iš visos Europos. Laikotarpiu nuo 1550 iki 1600 metų miesto gyventojų skaičius padvigubėjo iki 40 tūkst. Žlugus Hansos lygai, Hamburgas prekybą stiprino atvėręs duris Atlanto vandenynui.
Tačiau kai Hamburgą per Napoleono karus okupavo prancūzai, uždraudę bet kokią prekybą su Didžiąja Britanija, miestas finansiškai žlugo. Nepriklausomybę išsaugoti padėjo Vienos kongresas – nuo to laiko Hamburgas oficialiai imtas vadinti laisvuoju ir Hansos Hamburgo miestu.