Taip pat skaitykite: Paslaptingiausias Balkanų vienuolynas, kuriame naktį praleisti galite ir jūs
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Hampis pradėtas statydinti XIV a., kuomet susikūrė Vidžajanagaros imperija, nors jau iki tol čia būta džainų ir šaivų šventyklų. Tai tapo svarbiausias religinis, kultūrinis karalystės centras. Dėl savo geografinės padėties vietovė buvo sunkiai nukariaujama.
Daugiausia šventyklų pastatyta valdant karaliui Krišnadevai. 1520 m. čia lankėsi portugalų keliautojas Domingas Paesas, kuris buvo sužavėtas Hampiu, jį vadino „Rytų Roma“ ir detaliai aprašė. 1565 m. šventyklos suniokotos ir apiplėštos po to, kai Dekano musulmonų konfederacija nugalėjo Vidžajanagaros valdovus.
Hampio architektūrinį kompleksą sudaro įvairūs religiniai, kariniai ir visuomeniniai statiniai. Svarbiausios šventyklos: Virupakšos (skirta Šivai, su 49 m aukščio bokštu), Vitalos (vaizduojanti Sūrjos vežimą), Tūkstančio Ramų (su gausa Ramajanos bareljefų), Krišnos (su ritualiniu tvenkiniu). Be dar keleto šventyklų yra Narasimhos skulptūra, akvedukų ir kanalų sistema, dramblių laikykla.
1986 m. Hampis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.