Nors iki XX a. 8-ojo dešimtmečio Helovinas buvo laikomas vaikų švente, paskutiniaisiais dešimtmečiais jis išpopuliarėjo ir tarp jų tėvų. Suaugusieji rengia persirengėlių vakarėlius, išpuošia namus teminėmis dekoracijomis ir netgi beldžiasi pas kaimynus, prašydami „pokšto arba vaišių“.
Angliškas šventes pavadinimas („Halloween“) - tai žodžių junginio “All Hallows Even”, reiškiančio Visų Šventųjų dienos išvakares, sutrumpinimas. Visų Šventųjų diena - Viduramžiais atsiradusi katalikiška švente, skirta pagerbti šventuosius ir kankinius. Ji minima lapkričio 1 d.
Helovino ištakos
Daugelyje šaltinių teigiama, kad Helovino šaknys siekia senovės Airijoje bei Škotijoje švęstą pagonišką festivalį Samheną. Manoma, kad tai buvo derliaus nuėmimo pabaigos, pasibaigusios vasaros ir žiemos pradžios šventė. Žmonės užkurdavo laužus, aukodavo aukas ir atiduodavo pagarbą mirusiesiems.
Visgi nėra tvirtų istorinių įrodymų, kad Samhenas galiausiai tapo Helovinu. Kai kurie mūsų laikų autoriai, tarp jų ir Ronaldas Huttonas bei Steve’as Roudas nesutinka su teorija, kad bažnyčia, norėdama „sukrikščioninti“ pagonišką festivalį, lapkričio 1 d. paskelbė naują šventę, Visų Šventųjų dieną.
Visų Šventųjų diena ir Vėlinės
Ankstyviausi Helovino papročiai buvo susiję su Visų Šventųjų diena (lapkričio 1 d.), skirta pagerbti šventuosius ir kankinius bei Vėlinėmis (lapkričio 2 d.) - diena, kuomet meldžiamasi už visų mirusiųjų sielas. Žmonės degindavo laužus, kurie simbolizavo skaistykloje klajojančių sielų kančias ir belsdavosi pas kaimynus, siūlydami pasimelsti už mirusius artimuosius mainais į saldumynus („dvasių pyragą“) ir kitas vaišes.
Nepaisant akivaizdžių panašumų, būtų per drąsu teigti, kad šie ritualai išliko iki mūsų dienų ar kad iš jų susiformavo šiuolaikinio Helovino šventimo ypatumai, tokie kaip „pokštas arba vaišės“. Airių imigrantai Šiaures Ameriką su šia švente supažindino XIX a. viduryje, tačiau jų gimtojoje šalyje senosios tradicijos (saldumynų prašymas mainais į maldas už mirusius, persirengėlių vaidinimai) buvo netrukus pamirštos. Dabartinė pasaulietinė, sukomercinta Helovino švente nė iš tolo nebeprimena šventės, kurią švęsdavo airiai vos prieš šimtą metų.
Kodėl žmonės persirengia ir prašo „pokšto arba vaišių“?
Visgi nepaneigsime, kad galima įžvelgti panašumų tarp senųjų Visų Šventųjų dienos tradicijų (persirengėlių vaidinimų ir vaišių prašymo mainais į maldas) bei dabartinių šventės ypatumų (persirengimo įvairių būtybių kostiumais ir „pokšto arba vaišių“).
Dar vienas panašumas - lapkričio 5 d. Didžiojoje Britanijoje švenčiama laužų naktis, kuri mini 1605 m. Guy Fawkes suorganizuotą, bet neįvykdytą sąmokslą susprogdinti Parlamento rūmus. Tą dieną kaukėmis prisidengę jaunuoliai, nešini Guy Fawkes baidyklėmis, prašydavo pinigų.
Tačiau, kaip jau minėta, airių į Ameriką atvežti papročiai greitai buvo pamiršti beveik visoje Didžiojoje Britanijoje. Be to, amerikiečiai nežinojo, kas per vienas buvo Guy Fawkes ir kodėl jie turėtų prašyti pinigų, prisidengę jo vardu. Pramoga „pokštas arba vaišės“ rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta tik 1939 m.
Tiesą pasakius, XIX a. pabaigoje Amerikoje kur kas dažniau buvo minimos ribas peržengiančios „išdaigos“, o dar tiksliau, vandalizmas, susijęs su Helovino šventimu. Viena šiuolaikinė teorija aiškina, kad „pokštą arba vaišes“ sugalvojo suaugusieji, kad galėtų pateisinti paauglių išdaigas.
Kokia bebūtų „pokšto arba vaišių“ atsiradimo istorija, ši tradicija įsigalėjo 5-ajame dešimtmetyje ir gyvuoja iki šiol.
