Hipių bendruomenė, įsikūrusi apleistoje karinėje bazėje, priima atklydėlius ir šiandien

Sudarinėdama savo kelionės po Jungtines Amerikos valstijas maršrutą, labai apsidžiaugiau, kad turėjau galimybę įtraukti vieną vietą, kuri šiaip jau nėra nei labai turistinė, nei kažkuo labai įspūdinga. Pati nesu nei menininkė, nei hipė, bet širdyje labai prijaučianti įvairiems gyvenimo stiliams, todėl vieną dieną perskaičiusi straipsnelį apie Slab city pasakiau sau, kad jei turėsiu galimybę, būtinai čia apsilankysiu.

Taip pat skaitykite: Egiptas žiemą: kelionė į hipių Meką ir romantika po dykumos dangumi

Slab city – Kolorado dykumoje (Kalifornijos valstija, JAV), buvusioje karinėje bazėje įsikūrusi įvairių hipių, menininkų bei kitų laisvos dūšios žmonių bendruomenė. Būtent nuo šios karinės bazės ir joje esančių betoninių plokščių, likusių dykumoje nuo II-ojo pasaulinio karo laikų, gyvenvietė gavo savo pavadinimą („slab“ – plokštė).

Pirmieji gyventojai čia atsikėlė, kai viena iš Amerikos chemijos įmonių atsiuntė 20 vyrų į šalia esantį miestelį Niland, nuskinti tam tikrų čia augančių augalų lapų. Keletas iš darbininkų apsigyveno dabartinėje Slab city teritorijoje savo pačių atsivežtuose kemperiuose. Tai ir buvo dabartinio „Plokščių miesto“ gyvavimo pradžia.

Slab city vadinamas įvairiai: sudužusių vilčių ir neribotos laimės miestu; paskutine vieta žemėje, kuri nepriklauso niekam; laisvės žeme, kurioje nereikia laikytis jokių įstatymų ar net Kalifornijos auksu. Kadangi vasaros sezonu temperatūra čia pakyla net iki 48 laipsnių karščio, nuolatinių gyventojų nėra daug.

Iš viso jų apie 150 ir tai dažniausiai įvairūs atstumti, žmonėmis ar visuomene nusivylę veikėjai, kuriems nepavyksta gyvenimo susikurti kitur. Tiesą sakant, gal jie to padaryti ir nebando, nes didžioji dalis gyventojų labai aršiai gina savo pasirinktą gyvenimo būdą ir įrodinėja, kad niekada jo nekeistų.

„Veiksmas prasideda“ žiemą

Mes patys čia apsilankėme taip pat vasaros metu, tad labai daug romantikos nepamatėme – vietovė buvo ištuštėjusi, aplinkui blaškėsi keli nelabai draugiškai atrodantys ispanakalbiai. O štai žiemos metu į šią vietą susirenka net keli tūkstančiai tapytojų, rašytojų, muzikantų ir kitokio plauko menininkų bei keliautojų. Kartais pasidaro keista – kaip tokia masė žmonių gali sugyventi draugiškai teritorijoje, kurioje, jei tikėti viešai skelbiamomis tiesomis, negalioja jokie įstatymai?

Iš tiesų viskas labai paprasta. Kas nelegalu kitur – tas nelegalu ir Slab city. Čia nėra vandens, elektros, atliekų tvarkymo sistemos ar apskritai kokios nors kitokios sistemos, bet yra nemažai nerašytų taisyklių: negalima imti nieko, kas yra ne tavo; bet koks smurtas yra netoleruojamas; stovyklavietės kažkam priklauso, net jei jos yra apleistos; po savęs išsivežti visas šiukšles; nekakoti kaimyno kieme.

Taip, paskutinė taisyklė skamba juokingai, bet kai atvažiavau į Slab city kvapas leido suprasti, kad menki čia juokai. Kadangi vietovėje nėra ne tik elektros ar vandens, bet ir tualetų, šiais reikalais tenka pasirūpinti patiems.

Gyvenvietė yra ne turistinė ir tuo labiau ne visiems priimtina bei protu suvokiama vieta. Tačiau, sugalvoję atvykti, įdomybių čia tikrai rasite.

Viena iš jų – Salvation mountain (išvertus iš anglų kalbos – išgelbėjimo, išganymo kalnas). Tai meno instaliacija, kuri buvo padaryta iš molio, šiaudų ir labai labai daug dažų. Kalno dydis yra maždaug toks pats kaip trijų aukštų pastato, o užimamas plotas – kaip futbolo aikštės. Šios instaliacijos autorius – Leonard Knight – „piešė“ šį kalną nuo 1985 metų. Jis čia gyveno ir miegojo sunkvežimyje, kurį matote pirmoje šio straipsnio nuotraukoje. Nors save vadino vienišiumi, visada pasitikdavo vietovės svečius ir noriai pasakodavo apie kalno bei kitų meno kūrinių, esančių gyvenvietėje, atsiradimą.

Atklysta ir pripažinti kūrėjai

„Man patinka sutikti žmones. Nesvarbu ką aš darau, kai pamatau, kad atvyksta svečių, aš visada mesiu savo darbus ir būtinai su jais pasisveikinsiu“ – sakė jis. Nuo 2011 m. senolis, būdamas 80-ies metų, persikėlė į vieną iš sveikatos priežiūros įstaigų.

Beje, šioje vietoje nufilmuotas grupės Hurts dainos „Somebody to Die For“ klipas. Taip pat daugeliui gerai žinomo filmo „Into the wild“ scena, kai pagrindinis filmo herojus Aleksanderis nuvyko į Slab city aplankyti prieš tai kelionėje sutiktų draugų. Filmo scenoje taip pat pasirodo ir pats Išganymo kalno autorius – Leonard Knight.

Niekas nežino kiek metų čia tęsis toks gyvenimas ir kas iš to išeis. Kalifornijos valstijos valdžia kartas nuo karto pareiškia norinti šią vietą sunaikinti, tačiau niekas niekada nežengė jokio žingsnio

.

Internete apstu atsiliepimų, kad Slab city yra visiškai nevertas dėmesio, kad tai tiesiog didelis šiukšlynas, kuriame gyvena įvairūs valkatos bei narkomanai. Vietos gyventojai dėl šių kalbų nei kiek nepergyvena ir vienintele problema įvardija neturėjimą kur ir kaip išvežti šiukšlių.

Jei nuspręstumėte apžiūrėti šią vietą, bet nenorite likti joje nakvoti, netoliese galite rasti keletą kempingų. Tiesa, jie gali būti nelabai tvarkingi, bet pernakvoti tikrai galima.

Jei planuojate važiuoti vasaros metu, būkite pasiruošę dideliems karščiams. Jei apsilankę Slab city toliau keliausite JAV teritorijoje ir trauksite aukštyn į šiaurę, būkite pasiruošę muitinės patikrinimui (Slab city yra apie valanda kelio nuo Meksikos sienos, tad nors į pačią Meksiką ir nevažiuosite, turėsite kirsti vieną iš muitinės patikrinimo postų).

Oficialioje gyvenvietės internetinėje svetainėje (anglų kalba) galite apsilankyti, nukeliavę šia nuoroda.