Taip pat skaitykite: Pavojingas, bet dėmesio vertas „Lonely Planet“ rekomenduojamas maršrutas
Keliauk į Hoi An su Perpasaulį.lt! Geriausių skrydžių pasiūlymų ieškok čia.
Taip, yra senų pastatų, bet senų pastatų kompleksų - tokių senamiesčių kaip Europoje - čia labai mažai. Šventyklos, tvirtovės, karalių rūmai, jie yra, ir netgi labai seni - nes buvo statyti iš mūro, tuo tarpu natūralu, kad medinės pašiūrės arba netgi mūriniai be jokio orginalumo sumūryti namukai neišliko. Šiuo požiūriu šiaurinis klimatas gerokai palankesnis kultūriniam palikimui - žiemos neiškęsi kokioje medinėje pašiūrėje, todėl stataisi mūrinį pastatą, storomis sienomis, kuris po kelių šimtų metų tampa senamiesčio dalimi.
Tie nedideli senamiesčiai, ką matėm, ypač Kambodžoje, Laose - daugiausiai kolonistų prancūzų palikimas. Tas pats ir Vietname, Hoi An mieste - tik čia senamiestis gerokai didesnis, ir išlikęs unikalus, beveik kaip prieš pora šimtų metų, kai miestas buvo svarbus prekybos uostas. Siauros gatvelės-labirintai, maži namukai čerpių stogais, ai ką čia pasakoju vaizdus, tam nuotraukos yra.
Atvažiavome vakare (be pasų - čia ir laukėme, kol jie iš paskos mūsų atkeliavo), užmetėm akį į senamiestį - gražu, kiek kadrų gerų galima padaryti! Todėl nusprendėme ryte keltis mums, pelėdoms, sunkiai suvokiamu laiku - 6 h, kol saulė dar neaukštai ir apšvietimas fotografavimui idealus. Tiesa, čia kelionėje jau įpratome keltis ir gulti gerokai anksčiau, nei Lietuvoje, todėl nebuvo sunku. Ir buvo verta!
Vienareikšmiškai - Hoi An senamiestis gražiausias, kokį tik matėme visos savo kelionės po Pietryčių Aziją metu.
Sugalvojom, kad vaizdas iš viršaus irgi turėtų būti neblogas, bet jokių didesnių viešų pastatų, į kuriuos būtų galima įsilipti, čia nėra (čia, ačiū Dievui, niekas neleidžia statyti tokių baisių griozdų, kaip Vilniuje koks „Novotel“ viešbutis senamiestyje).
Tada tiesiog susiradome vieną aukštesnių senamiesčio namų ir įsiprašėme ant stogo - pradžioje nenorėjo įleisti vietiniai, bet įkalbėjom, o kitą dieną tą patį pakartojom dar su kokiais 3 namais (mus įsileisti sutikdavo tik kas antras - keistas būdavo jiems mūsų noras).
Už tokią terasą galėčiau kam nors kokį pusmetį ir pavergauti:
Be senamiesčio radome dar kitą gėrį - turgų. Matėm jų labai daug šitoj kelionėj, nemažai jų buvo jau be tikrosios turgaus dvasios, lietuviški akropoliai kažkokie ir tiek, bet Hoi An'e vėl buvo vienas įspūdingesnių - toks tikras turgus, ne tik su tradicinėmis iš kitur atvežtomis prekėmis, bet ir su vietinėmis gėrybėmis, moterimis, kurios būryje klega panašiai, kaip ir jų parduodamos vištos, čia pat grįžusiais žvejais, nepakenčiama smarve iš žuvų skyriaus ir tt.
Gyvūnų teisių gynėjai PETA čia išprotėtų - užtenka pamatyti, kaip moterys elgiasi su gyvomis, bet surištomis kojomis vištomis, žąsimis (parduodamos mėto kaip negyvos mėsos gabalus).
Gal kam ledo?
O šalia turgaus moteriškės iš valtelių rėkia (ne šaukia, bet rėkia) sėsti pas jas į valtelę, perkels į kitą upės krantą. Keistas biznis, kai tiltas vos už 50 metrų - čia gal jos nesugebėjo savo verslo adaptuoti prie besikeičiančios aplinkos, kai pastatė tiltą?
