Šiuo metu aš gyvenu Kopenhagoje, čia studijuoju magistrantūros studijas „Copenhagen Business School“ (Kopenhagos verslo mokykloje) ir dirbu pagal specialybę logistikos srityje, – pasakoja klaipėdietė. – Danija mane suviliojo labai aukštu pragyvenimo lygiu ir ypatingai geromis studijų sąlygomis. Tai pat patogu gyventi mieste, turinčiame didžiulį oro uostą su daugybe krypčių. Man kelionės – tai laisvės pojūtis ir pažinimo džiaugsmas, tai kaip atversta įdomi, dar neperskaityta knyga. Kelionės mane išlaisvina nuo kasdieninės rutinos, praturtina ir užgrūdina. Šiuo metu esu aplankiusi daugiau nei 40 šalių, penkiuose žemynuose. Manau, kad tai neblogas skaičius, būnant 24-erių bei derinant mokslus ir darbus“.
Mergina sako, kad gal jos svajonė skamba kiek juokingai, tačiau ji keliones skaičiuoja patirtimi.
„Taip jau yra – vieni kolekcionuoja monetas, paveikslus ar batus, o kiti eina iš proto dėl kelionių. O šiais laikais beveik visi keliauja. Greičiausiai tarp savo draugų ir pažįstamų nerasčiau nei vieno nekeliaujančio“, – sako mergina.
Anot Gabrielės, kelionė į Antarktidą prasideda nuo Pasaulinės organizacijos „IAATO“ (International Association of Antarctica Tours Operators) leidimo.
Organizacija reguliuoja turistų bei ekspedicijų srautus į įdomiausias ir labiausiai lankomas Antarktidos vietas. Antarktida tampa vis populiaresnė, kasmet ją aplanko per 40 tūkst. turistų, kurie atvyksta nuo lapkričio iki kovo vidurio, kuomet čia vyrauja kiek šiltesni, vasariški orai kai oro temperatūra būna apie 1 laipsnį šalčio. Kitu metų laiku temperatūra nukrenta žemiau 40-ties laipsnių šalčio. Žemiausia ten užfiksuota oro temperatūra – 89.2 laipsniai šalčio.
„Aš pati apie kelionę i Antarktidą nesvajojau net slapčiausiose savo svajonėse. Tiesą sakant, aš net nežinojau, kad tokios kelionės yra įmanomos paprastiems turistams, – neslepia Gabrielė. – Tačiau turiu labai talentingą brolį, kuris dirba rizikingą, bet be galo įdomų darbą – naviguoja laivus poliariniuose regionuose. Grįžęs namo į Klaipėdą, jis visuomet rodydavo nepaprasto grožio nuotraukas ir dalindavosi įspūdžiais iš šių vietovių“.
Brolis, anot Gabrielės, ir paskatino ją išvykti į amžino įšalo žemę.
„Žinodamas mano didžiulę aistrą kelionėms, brolis į vieną ekspediciją pakvietė ir mane. Be abejo, šio pasiūlymo atsisakyti aš tiesiog negalėjau, nes tokia galimybė aplankyti šalčiausią, labiausiai vėjuotą, mažiausiai ištyrinėtą ir rečiausiai turistų lankomą žemyną pasitaiko ne kasdien“, – kelionei ruoštis pradėjusi Gabrielė sako sužinojusi daug naujos ir naudingos informacijos.
Jai pavyko išsiaiškinti, kad pats populiariausias ir pigiausias būdas nusigauti į žemyną, kurio net 98 procentus paviršiaus dengia ledas, yra kelionė ledo klasės laivu iš Ušuajos uosto Argentinoje.
„Tai mažas ir pats piečiausias, dažnai vadinamas „Pasaulio pabaiga“ arba „Vartais į Antarktidą“ miestas. Kelias dienas paturistavau Buenos Airese, iš ten Ušuają pasiekiau lėktuvu. Kiek domėjausi yra ir kitas būdas – lėktuvu iš Čilės miesto Punta Arenas skraidinama į šalia Antarktidos krantų esančią Karaliaus Jurgio salą. Taip išvengiama Dreiko sąsiaurio bangų siūbavimo ir tokia kelionė užtrunka tik 2 valandas. Deja, šis būdas kiek rizikingas, nes dėl nenuspėjamų oro sąlygų Antarktidoje reikia laukti tinkamo momento skrydžiui, kadangi ledynu padengtas žemynas ne visada leidžia atvykti ir išvykti suplanuotu metu“, – dalijasi Gabrielė.
Tie, kas renkasi kelionę laivu per Dreiko sąsiaurį, mergina atvirauja, vargu ar jaus didžiulį malonumą.
„Kai kurie turistai plaukia į rytinę Antarktidos dalį iš Naujosios Zelandijos ar Australijos. Laivu iš Ušuajos iki Antarktidos krantų tenka plaukti apie 2 paras Dreiko sąsiauriu. Šis sąsiauris yra laikomas viena pavojingiausių ir vėjuočiausių vietų mūsų planetoje, nes ten jungiasi net trys vandenynai. Didžiuliai vėjai sukelia didžiules bangas, todėl ši vieta yra praminta laivu ir jūreivių kapinynu. Taigi, jau nuo pat kelionės pradžios laukia nemenkas išbandymas jūros liga ir pora naktų be miego. Neguodžia ir tai, kad tuo pačiu sąsiauriu laukia dar ir kelionė atgal, – apie kelionės planavimą pasakoja klaipėdietė. – Tiesa, laive yra ir gydytojai, kurie keleiviams padeda lengviau atlaikyti supimą plaukiant Dreiku, dažniausiai keleiviams už ausų klijuojami specialūs pleistrai“.
Anot merginos, didžiausias kelionės sunkumas, kurį teko įveikti – jūros liga. Beveik niekas neišėjo iš kajučių, kai laivas kirto Dreiko sąsiaurį. Bangos tuo metu siekė apie 16 metrų.
„Man dar dabar sunku suvokti, kaip įmanoma vesti laivą tokiomis oro sąlygomis“, – nuostabos neslepia mergina.
Anot Gabrielės perplaukus sąsiaurį atsiveria nenusakomo grožio vaizdai, tai tarsi apdovanojimas už tai ką tenka atkentėti plaukiant per Dreiką.
„Aš kovo mėnesį 14 dienų dalyvavau ekspedicijoje, plaukiau 99 m ilgio, ledo klasės laivu „Ortelius“, kuris priklauso olandų kompanijai Oceanwide Expeditions. Šis laivas specialiai sukurtas plaukioti ekstremaliomis sąlygomis Arktikos ir Antarktidos vandenyse. Įdomus faktas, kad ant šio laivo sunkiojo roko grupė „Metallica“ Antarktidoje surengė koncertą, pavadinimu „Užšaldykite juos visus“ ir yra vienintelė grupė pasaulyje, surengusi koncertus visuose žemynuose. Dar ir dabar salone, kuriame valgo įgula, kabo didžiulė vėliava, su grupės „Metallica“ narių parašais. Iš viso kruize keliavo 118 turistų iš viso pasaulio ir 53 įgulos nariai. Tai buvo paskutinė laivo „Ortelius“ kelionė tą sezoną, nes kovo pabaigoje baigiasi vadinamoji vasara ir plaukti darosi nesaugu. Kelionėje teko patirti ekstremalių klimato pokyčių, todėl ekspediciją netgi teko nutraukti keliomis dienomis anksčiau tam, kad spėtume grįžti į Ušuają laiku. Man tai neabejotinai buvo įspūdingiausia gyvenimo kelionė, už kurią aš esu labai dėkinga savo broliui“, – dalijasi mergina.
Kelionė, kurioje savo akimis išvydo laukinę gamtą, anot Gabrielės, buvo tokia įspūdinga, kad matytus vaizdus dar ir dabar sapnuoja naktimis.
„Šis žemynas nepanašus į jokią kitą pasaulio vietą bei yra mažiausiai paliestas žmogaus. Tarptautiniais susitarimais siekiama tokį jį ir išlaikyti, todėl ten taikomi itin griežti gamtosaugos reikalavimai. Pavyzdžiui, prieš išlipant ir įlipant į laivą, kojas, apmautas specialiais batais, visada nardinome į specialų skystį dezinfekavimui. Tai reikalinga tam, tam kad nepakeistume ten susidariusios gamtos pusiausvyros ir neperneštume jokios floros ir faunos, – apie išskirtinai griežtą tvarką pasakoja klaipėdietė. – Kai kuriose vietose netgi draudžiama išlipti į krantą, kadangi vyksta moksliniai darbai. Turistams taip pat būtina išsiurbti rūbus, griežtai draudžiama kažką palikti žemyne, garsiai kalbėti, valgyti, rūkyti, negalima nieko liesti, imti ir naudotis dronais“.
Gabrielė atvira, nuo šių metų kovo mėnesio, kai teko vaikščioti su pingvinais, iki pat šių dienų nepraėjo nė dienos, kad nebūtų pagalvojusi apie patirtus įspūdžius.
„Atrodo, niekada neužmiršiu tų nepaprasto dydžio ledinių kalnų – mane tiesiog pribloškė ledo kiekis vienoje vietoje. Žemę užkloję amžini ledynai, vandenyne dreifuojantys nesuvokiamo dydžio ledkalniai. Mūsų laivą nuolat supo šimtai banginių, orkų, o sausumoje – klegenančių pingvinų, jūros liūtų ir ruonių kolonijos. Beje, nei pingvinai, nei ruoniai žmonių nebijo ir mielai pozuoja fotografams, – įspūdžiais dalijosi mergina. – Stebėjau įvairių rūšių pingvinus ir niekaip negalėjau nustoti jų fotografuoti. Atrodo, niekada nenusibostų stebėti jų gyvenimo. Šių paukščių buvo visur, kur tik išsilaipindavome. Plaukiojome palei Antarktidos pakrantę ir beveik kiekvieną dieną, priklausomai nuo oro sąlygų, du kartus išsilaipindavome žemyne. Ten praleisdavome po kelias valandas“.
Šiai ekspedicijai vadovavo ekspedicijos lyderė iš Kanados, ji kasdien dėl lankomų vietovių tardavosi su laivavedžiais. Kaip pasakoja Gabrielė, oro sąlygos Antarktidoje keičiasi itin sparčiai, tad ekspedicijas planuoti buvo gana sunku ir kiekviena diena bei kiekvienas išsilaipinimas tampa rizikingu ir nenuspėjamu.
„Mažomis pripučiamomis valtelėmis, vadinamomis zodiakais, plaukiodavome tarp nugludintų, akinamai baltų ir melsvų ledkalnių, grožėjomės užšalusiu gamtovaizdžiu. Šių valčių vairininkais dirba gidai. Kai pas mus žiema, gidai dirba Antarktidoje, o mūsų vasaros laikotarpiu jie dirba Šiaurėje, Arktikoje.
Antarktida dar yra vadinama poliarine dykuma, kuri skirta taikai ir mokslui. Pagal tarptautinį susitarimą nė viena pasaulio valstybė neturi teisės reikšti teritorinių pretenzijų į Antarktidos dalį, todėl Antarktida nepriklauso jokiai šaliai, tačiau ten veikia įkurtos mokslinės stotys. Keliose apsilankymo vietose galėjau apsižvalgyti po mokslines bazes, pirmųjų keliautojų pastatytas trobeles bei pamatyti, kaip skirtingos šalys dalijasi šį regioną“, – kelionės metu ir po kelionės Gabrielė sako nemažai sužinojusi.
Vedama smalsumo ji pasidomėjo ir išskirtiniais faktais ir sužinojo, kad 1979-aisiais Argentinos valdžia į Antarktidą atsiuntė nėščią moterį, kuri ten ir pagimdė. Tai buvo specialiai suplanuota akcija, su tikslu pareikšti ketinimus į dalį Antarktidos teritorijos.
„Taip pat man neišdildomą įspūdį paliko ir laive sutikti žmonės, kurie dažniausiai būna labai išsilavinę, patyrę keliautojai, verslininkai, mokslininkai, fotografai su daugybe istorijų ir kuriems Antarktida tai paskutinis likęs neaplankytas žemynas. Aš jau po pirmo vakaro restorane supratau, kad mano 40 aplankytų šalių šioje kompanijoje labai nepasididžiuosi. Taigi tiesiog klausiausi kitų pasakojimų, planuodama savo ateities keliones ir džiaugiausi galimybe susipažinti su tokiais žmonėmis. Aš manau, kad keliaujant svarbu ne tik pamatyti kuo daugiau, bet ir išgirsti. Neretai savos istorijos išgirstos kelionėse būna įdomesnės už tas skaitytas knygose ar matytas kino filmuose“, – apie neišdildomą patirtį pasakoja klaipėdietė.
Mergina neslepia, kad bene labiausiai sužavėjo tai, kad Antarktida – vienintelė vieta planetoje, kur natūralios gamtos netrikdo civilizacija. Antarktidoje nėra miestų ar kaimų. Čia gyvena šalčio nebijantys ruoniai, pingvinai ir apie keturis tūkstančius mokslininkų, apsistojusių mokslinėse stotyse.
„Kadangi keliavau su broliu, turėjau didžiulę privilegiją nemažai laiko praleisti su įgulos nariais. Didžioji dauguma ekspedicijos gidų yra po kelis metus Antarktidos mokslinėse bazėse gyvenę mokslininkai, todėl klausytis jų pasakojimų ir gyvenimo istorijų buvo be galo įdomu. Taip pat labai vertinu galimybę pamatyti atsakingą brolio darbą iš arčiau. Laivo tiltelis dienomis būna atviras, todėl keleiviai gali stebėti laivavedžių darbą. Aš dažnai ateidavau stebėti brolio darbo ir naktimis. Man iki šiol nesuvokiamas šių specialistų profesionalumas, proto galimybės ir atsakomybė. Aš labai sutinku su mintimi, kad kelionės yra vienintelis dalykas, kurį nusipirkdamas tampi turtingesnis“, – atvirauja mergina.
Pasakodama apie kelionę mergina sako pritrūksta žodžių, apibūdinti ten regėtą gamtos didybę ir patirtą ramybę.
„Sunku suvokti, kad keliavau tokiose vietose kurios byloja apie didžią narsą ir asmenybes, kurios rodos peržengė žmogaus galimybių ribas: Ernestą Shackletoną, Roaldą Amundseną, Robertą Falconą Scottą. Šie tyrinėtojai tapo XX amžiaus didvyriais ir Antarktidos legendomis. Antarktidoje įdomi žmogaus nepaliesta gamta, kurioje viešpatauja gyvūnai, todėl nenuostabu, kad pagrindinė tokios ekspedicijos veikla – laukinės gamtos stebėjimas. Laive atliekamos ir nardymo operacijos. Sunku suvokti, bet tokiame šaltyje ir po tokiu storu ledo sluoksniu egzistuoja neįtikėtina augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Taip pat plaukiojama kanojomis, rengiamos stovyklavietės, norintieji keleiviai ant ledo lyčių praleidžia naktį, o ryte atplaukęs laivas paima stovyklautojus“, – dalijasi Gabrielė.
Drąsiesiems laivo keleiviams organizuojamos maudynės lediniame vandenyje. Klaipėdietė sako, kad maudynes išbandė ir jos brolis: sakė jausmas toks, lyg milijonas adatų susmigtų į kūną.
„Smagu buvo stebėti besimaudančiųjų veidus ir kokiu greičiu jie puolė atgal į krantą. Kvapą man gniaužė ir Antarktidos naktinis dangus, tokio žvaigždėto dangaus man dar neteko regėti. Brolis dar ir dabar iš manęs juokiasi, nes kiekvieną rytą, išėjus ant denio pasitikti saulėtekio, vis klausdavau – ar tikrai aš čia esu?“ – klaipėdietė atvirauja, kad kelionę lydėjo vien geros emocijos ir artimas ryšys.
Gabrielė pasidomėjo, ir kiek būtų kainavusi kelionė, jei ji keliautų savarankiškai. Šių ekspedicijų kainos šiai dienai svyruoja nuo maždaug 8 iki 30 tūkstančių eurų žmogui, neįskaičiavus skrydžių. Ekspedicijas galima nusipirkti internetu, susisiekus su kelionių organizatoriais. Tačiau kelialapiais reikia pasirūpinti prieš kelis mėnesius ar net metus, nes net ir esant tikrai nemažai kainai, kelionės gana greit išperkamos.
„Iš vienos kartu keliavusios merginos sužinojau, kad įmanoma gauti pigesnius bilietus jau būnant pačioje Ušuajoje, kartais atsiranda tikrai neblogų paskutinės minutės pasiūlymų, jei kažkas nebegali keliauti ir atsiranda laisvų kajučių, – dalijasi Gabrielė ir pataria keliautojams, kad jei jau kas ryšis pamatyti įspūdingą kraštą, laukia išlaidos ne tik bilietams. – Antarktidoje oras labai sausas ir šaltas, taip pat labai pavojinga saulė. Ruošiantis tokiai kelionei reikia įsigyti specialius drabužius, apsauginius kremus nuo saulės ir šalčio. Taip pat reikia turėti poliarizuotus akinius nuo saulės, nes Antarktidoje itin aktyvūs ultravioletiniai spinduliai. Be abejo, būtinas sveikatos ir gyvybės draudimas“.
Anot Gabrielės, kelionė praturtino ne tik įspūdingais vaizdais. Laive kasdien buvo organizuojamos paskaitos, kurias vedė ekspedicijos įgulos nariai. Jie dalinosi įvairiomis žiniomis ir patirtimi.
„Man ši kelionė padėjo suprasti, kad Antarktida mums gyvybiškai svarbi, ji veikia klimatą, jūrų sroves. Antarktidos ledai per kelis pastaruosius metus tirpo taip staigiai, kad dėl to vyksta ir nedideli Žemės gravitacijos lauko pokyčiai, kyla jūros lygis bei keičiasi bendras žemyno vaizdas. Ekspedicijos metu dar labiau įsitikinau kad klimatas tikrai keičiasi. Tokia kelionė, be abejo labai praplėtė mano akirati ir pasaulėžiūrą. Antarktidos didinga gamta, tie stulbinančio dydžio ledynai ir atšiaurus, žmogui nesvetingas klimatas primena, kokie vis dėl to esame maži. Dar ir dabar jaučiuosi lyg būčiau pabuvojusi kosmose. Po šios kelionės vadovaujuosi minimalizmo principais ir labai gerai peržvelgiau savo vartojimo įpročius. Taip pat pabuvusi tarp tokių įdomių, ryžtingų žmonių gavau labai daug įkvėpimo ir motyvacijos mokslo ir darbo prasme. Ir žinoma gavau labai daug įkvėpimo keliauti. Dabar labai norėčiau aplankyti Arktį, kurioje gyvena baltosios meškos bei Grenlandiją“, – apie gyvenimo pokyčius ir ateities planus sako mergina.