Į Kamerūno aukso kasyklas užklydusi lietuvaitė: vyrai čia guli išsivertę, o moteriškės pluša pasinėrusios į purvą

Jau kelis mėnesius Kamerūne dirbanti Ieva, nepaisant itin įtempto grafiko, spėja ne tik pažinti šią egzotišką, paslaptingą ir gana pavojingą šalį, tačiau ir reguliariai rašo savo blogą. Būtent juo dalinamės su savo skaitytojais. Įspėjame - įspūdžių ir nuotykių šiai merginai kasdienybėje tikrai netrūksta!

Taip pat skaitykite: Ką lietuvės merginos patyrė gražiausiame Šri Lankos paplūdimyje

arba: Gide Grenlandijoje dirbanti lietuvė: čia nustemba ir tie, kurie išmaišė visą žemės rutulį

Keliauk į Kamerūną su Perpasaulį.lt! Geriausių skrydžių pasiūlymų ieškok čia.

Šiandien nedirbau. Dirbu tik dabar. Tad išsimiegojau iki visų aštuonių. Nežinau kaip pavyko, prabudau tik kokius keturis kartus nuo šešių, nes kai rytas prasideda, visi keliasi ir niekas apie kitus negalvoja.

Tada papusryčiavome su May ir aš dar planavau dirbt.. bet galiausiai susiradom vairuotoją ir sargą (praktiškai asmens sargybinį) ir išlėkėme į aukso kasyklas.

Čia visai šalia mūsų kaimuko, yra jų keletas. Vienos privačios, kitos ne. Nulėkėme į vieną iš privačiu, bet aišku ten mūsų niekas neįleido, tik išlindo vienas kiprietis, kitas graikas, auksu ir kryžiais pasidabinę, savimi baisiai patenkinti.

Pradžioje pasiuntė mus mandagiai toli toli, mes ir nuvažiavome. Po to jie nusprendė pabūti draugiški, sustojo, pradėjo pasakoti, pasiūlė užsuk rytoj nuo septynių ir pažadėjo viską papasakot. Žiūrėsime kaip ten su tuo viskuo.. Nes jau ir šitas susitikimas pasibaigė pasakojimais jog auksu lyja iš dangaus.

Ir kvietimais išgerti kavos.. Po to išsiskirstėme.

Mes nulėkėm į auksinį kaimuką, kuris randasi visai kitos privačios bendrovės, tad reiškia, kad jų žemė irgi auksuota. Visas kaimas panašus į didelį didelį karjerą, visas išraustas, išknaisiotas. Vyrai guli išsivertę ir laukia aukso pirkėjo, o moteriškės stovi iki bambos murzinam vandeny ir skalauja skalauja.

Aplankėm visą kaimelį, apžiūrėjom parduodamą auksą, pagailėjom penkiolikos tūkstančių už pora gramų ir baigėsi. Grįžtant užsukom į šventą vietą, kur Marija pasirodė, kur visi piligrimai rugpjūčio penkioliktą lekia pasimelst ir užsukę į turgų nusipirkt mangų įsigijom vėžlį.

Sargai jį pavadino Brenda. Vardas tai gal ir ne koks, bet koks tam vėžliui skirtumas, tiesą sakant. Kiekvienas išgelbėtas nuo puodo, sutiktų vadintis Brenda. Kainavo jis man mažiau nei keturis eurus, o dydžiu tai kaip pusę rankos.

Dabar galvoju kaip jį nepastebėta pernešti per sieną. Su chameleonu butų buvę šiek tiek paprasčiau. Bet tas nusprendė iškeliauti į chameleonų rojų.

O tas vėžlys... Palikčiau jį čia be sąžinės graužimo, bet baisu kad iš jo padarys didelį puodą sriubos.. Kas geriau?

Katinas jo labai bijo. Aj, gal ir sakiau, mano katė virto katinu ir tapo Frido.