Egiptiečių hieroglifai jau tūkstančius metų žavi žmones. Tai sistema, kurioje naudojamos „paveikslėlių“ žodžių serijos. Rašyti hieroglifus buvo labai sudėtingas ir sunkus darbas.
Hieroglifuose nėra balsių, tik priebalsiai. Rašydami hieroglifus, egiptiečiai nenaudojo jokių skyrybos ženklų ar tarpų tarp žodžių. Egipto alfabete esti daugiau nei septyni šimtai hieroglifų. Jie buvo rašomi tiek vertikaliai, tiek horizontaliai, tiek iš dešinės į kairę, tiek iš kairės į dešinę. Kai kurie paveikslėliai žymėjo žodžius, tuo tarpu kiti – raidyną. Simboliai, kurie žymėjo raidyną, suskirstyti į kategorijas, į kurias įeina ideogramos ir fonogramos. Ideogramos reiškė žodžius.
Pavyzdžiui, jei paveikslėlis atrodė kaip žmogus, jis reiškė žodį „žmogus“. Fonogramos buvo naudojamos paraidžiui užrašyti tarimą žodžių, kuriuos jie reiškė. Paprastai paveikslėliai neturėjo ryšio su žodžio garsu. Fonograma ar ideograma galėjo turėti panašius simbolius. Raštininkas po žodžio brėždavo tiesią liniją, taigi iš jo buvo galima atskirti, ar tai fonograma, ar ideograma.
Tuo laiku didžioji dauguma Egipto gyventojų nemokėjo nei rašyti, nei skaityti. Visa raštija rūpinosi raštininkai ir šventikai. Jauni pasiturinčių šeimų sūnūs būdavo siunčiami į mokyklas, kad išmoktų rašyti hieroglifais. Tai buvo itin ilgas procesas. Raštininkai būdavo laikomi karališkaisiais tarnais ir jiems nereikėjo mokėti mokesčių. Jie taip pat buvo atleisti nuo karinės tarnybos.
Senovės Egipto hieroglifai per tūkstančius metų išsiplėtojo į sudėtingą sistemą. Jie buvo naudojami ant pastatų ir kapų, kaip Tutanchamono sarkofago simboliai. Ilgainiui jie imti naudoti užrašyti įvykiams, puošti papuošalams ir sukurti savotišką parašą karališkosios giminės atstovams ant ovalių akmenų, vadinamų „cartouche“.
IX-X a. arabų istorikai pirmą kartą pabandė iššifruoti hieroglifus. Šiųjų menas jau buvo prarastas, hieroglifai buvo pakeisti arabiškaisiais ir koptiškaisiais.
Dhul-Nun al-Misri ir Ibn Washiyya buvo pirmieji istorikai, kuriems iš dalies pavyko iššifruoti hieroglifus. Tačiau didysis proveržis šifruojant hieroglifus įvyko tik 1799 metais Napoleono kariams atradus Rozetės akmenį. Tai buvo tekstas ant akmens, parašytas trimis kalbomis, tekstas visomis kalbomis vienodas.
Tekstas buvo parašytas hieroglifais, demotiniu raštu ir graikiškai. Jei galėjai perskaityti vieną tekstą – turėjai raktą į kitus. Net turėdami tokį raktą istorikai užtruko dar dvidešimt metų, kol išvertė hieroglifus. Galiausiai 1820-taisiais juos išvertė prancūzas Jean-Francois Champollionas.
Įdomu
Banguota horizontali linija reiškia vandenį. Trys horizontalios banguotos linijos – Nilą. Akies paveikslėlis galėjo reikšti akį arba „aš“ (pirmąjį asmenį).