Štai keletas vietų, kurias privalote pamatyti.
Kapadokija (Cappadocia). Mūsų akims neįprasta, paslaptinga teritorija – viena žinomiausių turistinių vietovių Turkijoje. Unikalus regionas susiformavo prieš 60 mln. metų išsiveržus Erciyes ir Hassan ugnikalniams. Storas pelenų klodas bėgant tūkstančiams metų sukietėjo ir virto tufu – minkštu akytu akmeniu.
Lyjant lietui, pučiant vėjams bei veikiant erozijai susidarė įspūdingų formų kalvos bei skulptūros.
XIX a.pr.Kr. čia įsikūrė pirmieji gyventojai buvo nuo persekiotojų slapstęsi krikščionys. Jie iš vulkaninių kalnelių vidaus išskaptavę minkštąją tufą, įsirengė gyvenamuosius būstus, šventyklas, kurias puošia freskos. VII–VIII a. arabų antpuoliai vertė gyventojus gintis, slapstytis, buvo pradėti statyti požeminiai miestai, kuriuose pasislėpdavo visa bendruomenė ir galėdavo niekieno nepastebėti ir neišeidami pragyventi mėnesį laiko, ir ilgiau. Miesteliuose po žeme randami kaminai, šuliniai, arklidės, ištisi maldos namai, vienuolynai ar net kapavietės.
Verta aplankyti Balandžių ir Meilės slėnius, Goreme bei Kaymakli miestus, pavaikštinėti po žeme įsikūrusius vienuolynus.
Pamukalė (Pamukkale). Pamukalė išvertus į lietuvių kalbą reiškia „medvilnės pilis“. Manoma, kad šis gamtos stebuklas susiformavo maždaug prieš 14 tūkstančių metų. Vanduo, kuriame gausu druskų, tekėdamas kalnų šlaitais žemyn netenka anglies dioksido, dėl šios priežasties formuojasi balti kalkių sluoksniai, laikui bėgant sudarantys baltas kalcio terasas.
Į teritoriją įeiti su batais – griežtai draudžiama. Čia gausu prižiūrėtojų, kurie palaiko tvarką ir neleidžia žmonėms lipti ant neleistinų kalkėmis padengtų paviršių.
Dėl žmonių gausos į Pamukalę geriau vykti anksti ryte, o vasaros laikotarpiu saulė taip stipriai šviečia į baltas kaip sniegas uolienas, kad be akinių bei kepurės nuo saulės čia geriau net nesirodyti. Tik nesumaišykite, kalciu padengtos uolienos tikrai nebūna įkaitusios, tiesiog puikiai atspindi šviesą. Vaikštant basomis jos net kiek vėsina kūną.
Pastebėjome ir tai, kad laikui bėgant vandens terasos sparčiai nyksta. Kone puse terasų jau išdžiuvusios, o prižiūrėtojai dirbtinai pila vandenį, stengdamiesi išsaugoti šį, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą stebuklą.
Neabejotinai, tai vienas svarbiausių ir lankomiausių objektų Turkijoje, tad jei esate susidomėję ir viešėdami Turkijoje norite aplankyti šiuos „medvilnės kalnus“, tačiau nežinote kaip ten nuvykti, jums mielai pagelbės kurortiniuose miestuose įsikūrusios kelionių agentūros. Štai vykstant iš Antalijos ši pramoga, neįskaitant įėjimo bilietų, jums kainuotų apie 55 eurus žmogui. O įėjimas į Pamukalę, dar apie 7 eurus.
Pasaulio stebuklai Turkijoje. Pirmasis pasaulio stebuklas, kurį galite pamatyti Turkijoje – Didysis Halikarnaso mauzoliejus. Jis yra dabartinės Turkijos teritorijoje, dabar populiaraus Bodrumo kurorto vietoje.
IV a. pr. Kr. valdęs Mausolas, norėdamas įamžinti savo galybę, ėmė statytis didingą antkapį, kuris buvo užbaigtas tik po valdovo mirties. Šis Mauzoliejumi pavadintas antkapis buvo toks įspūdingas, jog jo pavadinimas tapo bendriniu žodžiu.
Didžiulę graikų šventyklą primenančio mauzoliejaus viršūnėje 43 m aukštyje stovėjo žirgų, traukiančių ištaigingą kovos vežimą, skulptūra. Maždaug XV a. galingo žemės drebėjimo metu mauzoliejus buvo visiškai sugriautas, o vėliau iš didingojo statinio likusius akmenis imta naudoti kitų pastatų statybai. Kelias mauzoliejaus vietoje archeologų rastas statulas dabar eksponuoja Britų muziejus Londone, o Bodrume galima pamatyti tik kolonų bei pamatų griuvėsius.
Antrasis stebuklas, kurį galima rasti Turkijoje – Artemidės šventykla. Pirmoji ir tikroji Artemidės šventykla atrodė kiek kitaip, nei matome dabar. Ji buvo pastatyta iš marmuro, prie klampios upės, kad nutikus žemės drebėjimui ar kitai nelaimei pelkėta dirva būtų puikus amortizatorius požeminiams smūgiams. Po žeme buvo iškasta gili pamatų duobė ir pripildyta medžio anglimi bei vilnos mišiniu.
Po kiek laiko ši šventykla buvo sudeginta, tačiau žmonės nusprendė pastatyti naują, dar gražesnė ir didesnę.
Būtent jos liekanas ir matome šiandien. Šventyklą sudarė 127 kolonos, kurių aukštis buvo apie 20 metrų. Pastatas buvo dekoruotas papuošimais, o šventyklos viduryje stovėjo Artemidės skulptūra. Taigi būtent ši šventykla buvo paskelbta pasaulio stebuklu, nors to galbūt labiau verta buvo pirmoji.
Stambulas. Ir pabaigai, kaipgi neaplankyti šalies sostinės, kuri pasitiks jus siūlydama įvairiausių užsiėmimų. Čia ką veikti ras ir norintys papramogauti, ir besidomintys kultūra bei religija.
Nepriklausomai, kiek laiko nusprendėte praleisti Stambule, siūlyčiau nusipirkti turistinio autobuso bilietą, kuris parai kainuos 35 eurus. Taip, kaina išties nėra maža, tačiau jis jums pasiūlys puikų sprendimą norint pamatyti didžiąją dalį lankomų objektų.
Autobuso maršrutą sudarys du maršrutai. Pirmasis – raudonas, kuris apveš visus lankomus objektus miesto centre, suteikdamas galimybę išlipti tam tikrose stotelėse, o norint, vėl įlipti ir keliauti toliau. Pasirinkę raudonąjį maršrutą galėsite pabuvoti ir azijinėje Stambulo pusėje, kuri stipriai skiriasi nuo europinės dalies. Na, o antrasis – mėlynasis maršrutas jus nuveš šiek tiek atokiau nuo miesto centro ir pasiūlys galimybę pamatyti miniatiūrų muziejų, delfinariumą ir kitas miesto įžimybes.
Be abejo, lankantis šiame mieste siūlyčiau aplankyti Mėlynąją mečetę, kuri paliks neišdildomą įspūdį. Taip pat derėtų nepatingėti pereiti gatvę ir apsilankyti Sofijos sobore. Kadaise ten buvusi patriarcho bazilika dabar yra vienas labiausiai lankytinų muziejų Stambule.
Nepraleiskite progos paplaukioti laivu ir pamatyti naktinį miestą. Susimokėję vos 15 eurų galėsite išvysti Bosforo tilto grožį, apšviestą uostą bei išgirsti įdomiausias istorijas, susijusias su Stambulu. Turo trukmė 2 val. 15 min.
Galiausiai, nepraleiskite progos pavaikštinėti po didįjį turkų turgų, dar vadinamą – Grand bazaar. Čia pigiau įsigysite suvenyrus, dirbinius iš odos arba tiesiog mėgausitės viso ko spalvų žaismu ir pardavėjų dėmesiu. Nepamirškite derėtis, nes turguose kainą drąsiai galite dalinti per pusę, o žengus keletą žingsnių į šoną, gauti dar pigiau.