Taip pat skaitykite: Kokių iš pažiūros „nekaltų“ lauktuvių į lagaminą geriau nesidėti?
Keliauk į Madridą su Perpasauli.lt! Geriausių skrydžių pasiūlymų ieškok čia.
Pirmiausiai bus imamasi veiksmų prieš iš Amerikos atkeliavusius meškėnus ir argentinietiškas žaliąsias papūgas, kurių populiacija stebėtinai greitai auga. Abi rūšys į Europą atkeliavo kaip naminiai gyvūnai, parduodami gyvūnų parduotuvėse.
Juos iki 2011 metų vis dar galima buvo ten ir įsigyti. Tie gyvūnai, kurie pabėgo ar pačių pirkėjų buvo paleisti į laisvę, veisėsi itin greitai. Meškėnai laisvėje buvo pastebėti jau nuo septinto dešimtmečio, o žaliosios argentinietiškos papūgos – nuo aštuntojo dešimtmečio.
Žaliosios papūgos vidutiniškai gyvena apie 10 metų, kiekviena patelė gali per savo gyvenimą atsivesti iki 50 palikuonių. Šios papūgos suka lizdus medžiuose ir gyvena didelėse triukšmingose kolonijose.
Jos minta įvairiomis sėklomis ir dėl maisto konkuruoja su vietos paukščiais, juos stumdamos lauk iš savo gyvenamųjų vietų. Jeigu anksčiau Madrido Buen Retiro parkas buvo laikomas ramia vieta, šiuo metu tai liko praeityje – parke triukšmą kelia šimtai žaliųjų argentinietiškų papūgų.
Meškėnai kaip invazinė rūšis taip pat kelia pavojų žmonių sveikatai. Jie gali platinti pasiutligę ir nešioti daugybę parazitų, kurie pavojingi žmogaus nervų sistemai. Meškėnai neturi didelių priešų, o patys minta labai įvairiu maistu, tarp jų ir paukščių kiaušiniais. Jie ėda praktiškai viską – nuo saugomų rūšių iki visiško šlamšto.
Nors mieste leidžiama meškėnus šaudyti, tačiau vietos valdžia nenori, kad eiliniai žmonės burtųsi į meškėnų gaudymo komandas. Meškėnus planuojama gaudyti jiems statant spąstus, tačiau neketinama naudoti nuodų. Žaliąsias papūgas siūloma gaudyti jų lizduose, šiuos išardant, nes, kaip sako Madrido regiono aplinkosaugos specialistas Felipe Ruza, dar nėra vėlu reguliuoti šių abiejų invazinių rūšių populiacijas.