Taip pat skaitykite: 10 ypatingų Senojo žemyno kampelių
Prie jų priskiriami sakralinės kultūros lobynai iš vėlyvosios antikos, Karolingų, Otonų, Štauferių ir gotikos laikų, dalis jų priskiriama prie didžiausių savo laikų meno kūrinių. Čia saugomos relikvijos − keturios didžiausios šventovės − suteikė katedrai galimybę tapti vienu svarbiausių krikščionybės maldininkų objektų. Kai Karolis Didysis 814 m. mirė, katedra tapo amžino jo poilsio vieta. Antikinis sarkofagas šiandien yra saugomas centrinėje choro salėje.
Acheno katedrą apie 786 m. pradėjo statyti Karolis Didysis. Jis padėjo pirmąjį svarbiausių Europos statybų akmenį ir iki 800 m. pavertė Acheną Romos imperijos centru. Prie įėjimo į Acheno katedrą pasitinka vilkė ir pušies kankorėžis. Pirmoji akivaizdžiai primena Romos įkūrimo istoriją, o antrasis − dvasinės jėgos simbolis − byloja apie Roma secunda („Antroji Roma“), kurią Karolis Didysis pageidavo paskirti Šventosios Romos imperijos sostine.
Katedra buvo suprojektuota taip, kad kiekvienas akmuo bei puošybos elementas turėtų simbolinę prasmę. Dėl šios priežasties Karolis Didysis neleido talentingiausiam ano meto architektui Odui Meciečiui (Odo von Metz) pačiam baigti projekto priežiūros darbų, o į porininkus jam paskyrė savo išsilavinusį biografą Eginhardą.
Katedros pamatai buvo aštuonkampiai, virš jų ėjo du aukštai galerijų, kurias dengė kupolas. Aštuonkampio forma simbolizuoja apskritimo − dieviškosios formos, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos, ir kvadrato − žyminčio pasaulį su jo kardinaliais taškais, susidūrimą. Dėl to manoma, jog ši katedra turėjusi atspindėti pačią Šventosios Romos imperijos − stipriai įsitvirtinusios žemėje bei Dangaus įkvėptos − idėją.
Skaičius 12 kartojasi matavimuose ir proporcijose, nes 12 žymi apaštalų bei Izraelio genčių skaičių. Skaičių simbolikoje sandauga, gauta 12 padauginus iš 12 lygi 144, laikyta tobulu skaičiumi, tad pirmosios koplyčios apskritimo ilgis siekė 144 pėdas (karolingiškąją pėdą sudarė 32,5 cm).
805 m. katedrą pašventino popiežius Leonas III, prieš penkerius metus karūnavęs Karolį Didįjį „Romos imperatoriumi“ Šv. Petro bazilikoje Romoje, tuo suteikdamas jam krikščionybės gynėjo įgaliojimus. Karolis Didysis mirė Achene 814 m., sulaukęs 72 metų, o jo kūnas buvo palaidotas Acheno katedroje.
1165 m. gruodžio 29 d. Karolis Didysis kanonizuotas iškilmingoje ceremonijoje, dalyvaujant Frydrichui I Barbarosai, kuris dėjo visas pastangas, kad ypatingai pagerbtų savo pirmtaką, nes jei imperijos įkūrėjas taptų šventuoju, tas faktas gerokai sustiprintų jo įpėdinių galią. Ta proga Frydrichas padovanojo katedrai milžinišką, dieviškąją Jeruzalę simbolizuojantį sietyną, kurio skersmuo − daugiau nei 4 metrai, jis pagamintas iš paauksuoto vario, o savo forma primena karūną su 16 bokštų, kurių kiekviename telpa po 48 žvakes.
1355 m. nuspręsta išplėsti katedrą. Dėl šios priežasties iškiliausi to meto architektai buvo sukviesti projektuoti Acheno „stiklinę relikvijų saugyklą“. Šiam didelio aukščio vėlyvosios gotikos technikos stebuklui, nepaprastai kapelai, kurią įkvėpė Paryžiaus Sainte Chapelle (Šventoji kapela), prireikė daugiau kaip 3 000 kubinių metrų stiklo, kurį dalija 14 lieknų, aukštyn į lubas kylančių kolonų. Stiklo langai, kurie visi išdužo 1729 m., buvo pakeisti tik po II pasaulinio karo.
Šiandien iš išorės jau neįmanoma atpažinti aštuonkampio karolingiškojo statinio. Per šimtmečius − daugiausia viešpataujant gotikos erai − prie pastato pagrindinės dalies buvo prijungta karūna iš koplyčių, kurių dauguma dekoruotos baroko stiliumi. Achenas taip pat yra sukaupęs bronzinių ir marmurinių skulptūrų bei aukso dirbinių kolekciją, kurią galima išvysti katedroje bei gretimuose pastatuose.
1978 m. Acheno katedra buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.