Ką turėjo patirti paštininkai ir laiškanešiai, kuriems buvo pavesta pristatyti siuntinius? Atsakymo į šį klausimą nutarė paieškoti entuziastų – keliauninkų grupė.
Idėjos autoriai Giedrius Klimkevičius ir Gintautas Babravičius sutelkė dar kelių bendraminčių būrį ir, padedami Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos žirgyno, išsiruošė į kelionę per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. Tai 800 km, kuriuos patyrę karietų važnyčiotojai ir juos lydintys raiteliai nukeliaus gegužės 12 – birželio 1 dienomis senuoju Sankt Peterburgas–Kaunas–Varšuva arklių pašto keliu, šiandien jungiančiu keturias nepriklausomas valstybes: Lietuvą, Latviją, Rusiją ir Lenkiją.
Savo laiku vienos moderniausių magistralių Europoje istorija šiandien siekia beveik 180 metų. Joje gausu istorinių įvykių ir žymių asmenvardžių. Pašto traktas, atvėręs carinei Rusijai duris į Vakarus, tapo didžiuliu strateginiu, politiniu, ekonominiu bei kultūriniu reiškiniu.
Šalia šio kelio augo miestai, vystėsi prekyba, plėtėsi paslaugų rinka, juo nuolat migravo žmonės, o su jais ir informacija bei novatoriškos idėjos. „Sekti istoriniais pėdsakais, atgaminti nūdienos kasdienybės akimirkas, o svarbiausia, įtraukti į projektą ne tik Lietuvą, bet ir kaimynines šalis – Latviją ir Lenkiją – tai ne tik labai graži, bet ir svarbi šalies istorijai idėja, todėl Žemės ūkio ministerija ją palaiko ir aktyviai dalyvauja“, – kalbėjo žemės ūkio ministro prof. Vigilijaus Juknos patarėja Jolanta Butkevičienė.
Kelionė istoriniu pašto keliu prasidėjo gegužės 12-ąją Latvijoje, mažame Nesteri miestelyje. Vėliau žygio dalyviai užsuko į Adamovo, Rezeknės gyvenvietes bei į nedidelį miestelį egzotišku pavadinimu – Malta. O gegužės 17-ąją dvi karietos ir būrys raitelių atvyks į Lietuvą. Jų kelionė prasidės Zarasuose ir truks 6 dienas. Keliaudami po Lietuvą žygio dalyviai aplankys mažesnius ir didesnius šalies miestus, visiems primindami apie istorinį pašto kelią.
Gegužės 21 d. žygio dalyviai atvyks į Kauną, kur 16 val. juos pasitiks žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.