Iš Šiaulių kilusi „I am Trip Hero“ idėjos sumanytoja nuo 8 iki 17 valandos dirba teisininke, o grįžusi namo pasineria į kūrybą. Kalbėjomės su Gintare apie tai kaip gimė mintis kurti žemėlapius, kurie papuošia kelionių aistruolių namus.
– Papasakok, kaip atrodė pirmosios tavo kelionės, kurios pažadino norą tai daryti nuolat?
– Kelionių ir nuolatinio pažinimo troškuliu dar vaikystėje užkrėtė tėvai. Pirmą kartą į „rimtą kelionę“ išvykau, kai man buvo 12 metų. Žinoma, tai buvo kelionė su šeima (tėveliais ir sesute). Keliavome visą rugpjūtį (Lenkija, Slovakija, Vokietija, Austrija). Bet įdomiausia KAIP mes keliavome! Visą mėnesį praleidome tėčio sukonstruotame namelyje ant ratų. Ne, tai ne tas visiems įprastas kempingo namelis apie kurį turbūt pagalvojote, tai buvo 1986 m. senas, ryškiai žalias Volgswagen Transporter autobusiukas, kurio viduje buvo įrengta lova keturiems žmonėms, staliukas, mini šaldytuvas, spintelė maistui, rūbams, indams ir lauktuvėms sukrauti.
Nuo to laiko mes su šeima kiekvieną rugpjūtį išvykdavome pakeliauti po Europą su tuo autobusiuku. Šių kelionių ir tėvelių dėka atsirado nuolatinis kelionių troškulys.
– Kurios kelionės įsimintiniausios?
– Viena įsimintiniausių – kelionių į Olandiją. Ji buvo kitokia, nes važiavau pažinti žmones, o ne šalį. Nuolat keliaujant Europa supanašėja, o Amsterdamas man pasirodė egzotiškas būtent savo laisve. Šis miestas mane sužavėjo ne ta „laisve“ viešai rūkyti žolę, legaliai pasimėgauti prostitutės guoliu ar dviem vyrams nesibaiminant sumainyti aukso žiedus, bet ta užburiančia laisve būti savimi. Pakalbinusi žmones ir pasisvečiavusi pas juos, supratau, jog tie, kasdien ant dviračio lekiantys žmonės, leidžia sau būti puikiems ir nelabai, jie leidžia sau būti visokiais, o tai man atrodo ir yra tikroji laisvė.
Kita be galo įsimintina kelionė – į Romą, nes tai buvo mano pirmas skrydis lėktuvu. Taip, šitiek metų praleidau autobusiuke ir niekaip negalėjau įlipti į lėktuvą, nes paniškai to bijojau. Tą sykį aš paragavau raudono vyno ir šiaip ne taip įlipau į lėktuvą.
Po to, prasidėjo skrydžiai kas mėnesį! Aš „užsikabinau“. Ir štai per praėjusius 10 mėnesių – 10 aplankytų miestų.
Esu išmaišiusi Europą, aplankiau 18 šalių ir 38 jų miestus. Į daugelį iš jų esu grįžusi ne vieną sykį. Norėdama pažinti šalį ir jos žmones grįždavau ne kartą, nes manau, jog aplankydama vieną miestą negaliu sakyti, jog pažinau visą šalį.
– Į kurią šalį tikrai norėtum grįžti ne kartą?
– Į Italiją grįžčiau dar šimtus kartų! Italai neabejotinai yra geriausi flirtuotojai! Ir aš tikrai kalbu ne tik apie žavius akių žvilgsnius, grakščias eisenas ar bučinius vidury miesto aikštės. Italai flirtuoja su gyvenimu! Jie neatidėlioja gyvenimo kitai dienai, savaitgaliui ar vasarai, jie gyvena ir mėgaujasi dabar ir savo gyvenimus patys vedžioja už nosies galiuko kaip patinka! Todėl jų rytinė kapučino šiandien pati skaniausia, žuvis, kurią ištraukė iš čia pat esančios jūros bangų – pati didžiausia, o mergina su, kuria šįvakar eis vakarieniauti – pati gražiausia! O rytoj – rytoj ir vėl taip pat!
Tai niekada nenutrūkstantis ir nuolatos žavintis flirtas su kasdienybe. Pamenu, kai vidurį Italijos užsisakinėdama pietus ir tuo pat metu telefonu kalbėdama lietuviškai iš italo padavėjo išgirdau: „skanaus panele“. Kai jo paklausiau ką dar moka lietuviškai, jis išpyškino: „noriu pas nykštukus“ ir „ nepasikiškiakopūsteliaudamas“. Ir kaip nesižavėti? Kiekvieną sykį kylant lėktuvui iš Italijos oro uosto tyliai sušnabždu „iki pasimatymo“.
– Kaip kilo mintis gaminti žemėlapius ant drobės?
– Sukurti „I am Trip Hero“ pasaulio, Europos bei Lietuvos žemėlapius kilo iš poreikio susižymėti aplankytas šalis ir noro aplink save matyti laimingus ir besišypsančius Kelionių herojus. Iš pradžių pati sau susikūriau pasaulio žemėlapį – paveikslą, kuriame smeigtukais sužymėjau aplankytas vietas ir pasikabinau namie. Tada pamatė vieni draugai, kiti, vieni paprašė sukurti pastelinių spalvų, kiti panoro „bėgiko“ ant žemėlapio (mat turi tradiciją kiekvienoje šalyje pabėgioti po parką), galiausiai tos besišypsančios Kelionių Herojų akys mane paskatino paviešinti savo sukurtus žemėlapius.
Smagiausia tai, jog į namus atėję draugai ir pamatę tokį žemėlapį kalbasi vien apie keliones, prisimena geriausius nuotykius ir visai pamiršta kasdienes problemas, blogą orą ir gyvenimą Lietuvoje. Noriu, jog žmonės vieni kitus įkvėptų ir didžiuotųsi savo pasaulio pažinimu ir tuo dalintųsi su aplinkiniais. Gal ir naivu, bet optimistiškai nuteikia.
– Papasakoki apie juos – iš ko jie padaryti, kaip juos naudoti ir kieno namuose jie turėtų rasti vietą?
– Šiuo metu kuriu ne tik Pasaulio žemėlapius, bet ir Europos bei Lietuvos. Kiekvienas iš jų yra unikalaus dizaino, vieni yra klasiškai originalūs, kiti hipsteriškai linksmi. Vienuose žaidžiama su spalvomis, kituose – atsiranda įvairių formų, užuominų, kurios atspindi konkretaus keliautojo pomėgius, būdą.
Visi žemėlapiai spausdinami ant aukščiausios kokybės natūralios drobės, su UV apsauga ir ekologišku medžio porėmiu. Be to yra speciali konstrukcija, kuri leidžia įsmeigti smeigtukus ir pažymėti aplankytas šalis. Europos žemėlapiuose yra speciali vieta kelionių nuotraukoms prisegti ir galimybė pasirinkti užrašą ar įkvepiančią mintį.
Šie žemėlapiai turėtų atsirasti kiekvieno Kelionių Herojaus namuose. Noriu, kad žmonės jaustųsi kelionių herojais, kad tokie būtų ir kitus skatintų.
