JAV apkeliavęs Jonas: lietuvius puikiai žino net Alkatraso kalėjime

Visi turime pažįstamų, kurie negali nekeliauti. Na, jie tokie yra. Vieniems išvyka į „Akropolį“ – gali būti puiki mankšta, atsipalaidavimas ir įvairių, įdomių ir stebinančių žmonių sutikimas, kitiems – smalsu, kas gi vyksta ten, kur geriau, kur mūsų nėra.

Taip pat skaitykite: Unikalus suakmenėjęs miškas Arizonoje - baigiamas išgrobstyti turistų

arba: Įspūdingi vaizdai iš Arkų nacionalinio parko

Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!

Jonas Glodenis atitinka pastarųjų kategoriją. Kategoriją tų, kurie keliauja, kuriems norisi „pamatyti daugiau pasaulio, juk jis toks skirtingas“, – mintį pratęsia vyras. Šios publikacijos herojus per metus vidutiniškai keliauja nuo keturių iki šešių kartų. Šį kartą jis pasakoja apie kelionę po Jungtines Amerikos Valstijas.

Kelionė truko aštuoniolika dienų, įveikta beveik 6000 kilometrų. „Kelionę pradėjome nuo Los Andželo, po to sekė Džošua (angl. Joshua) nacionalinis parkas, Finiksas, Didysis Kanjonas, Las Vegasas, San Franciskas ir vėl grįžome atgal į pradinį tašką“, – šiek tiek sutrumpintą kelionės maršrutą papasakojo J. Glodenis.

Keliautojas prisipažino, kad dar prieš kelionę jis beveik valandų tikslumu žinojo, kur kada bus: „Ilgai, kartais nuobodžiai ieškodavau informacijos, kontaktų, bet tai palengvino pačią kelionę: žinodavau, kiek kam galiu skirti laiko, taip sugebėjau pamatyti daugiau, nei klaidžiodamas ir ieškodamas tam tikro monumento, parko ar pastato“, – aiškino Jonas. Žinoma, visiems taip būna – kad ir kaip planuosi kelionę, vis tiek bus akimirkų, kai Aukščiausiasis iš tavęs pasijuoks.

Tačiau, kaip pasakoja J. Glodenis – tai ne bėda: „JAV, ypač mažesniuose miestuose, žmonės labai draugiški ir paslaugūs. Kai nerasdavau kelio, jie kantriai ir maloniai, jei reikėdavo ir po kelis kartus, paaiškindavo kur važiuoti“. Taip pat jis pastebi, kad, kitaip nei Lietuvoje, ten mažuose miesteliuose gyvenimas verda: daug žmonių, visi dirba laukuose, ūkininkauja.

J. Glodenis – tikras lietuvis. Kodėl? Dar kelionės pradžioje viena iš jo „lankytinų vietų – krepšinio varžybos. „Aš kiekvieną kartą keliaudamas visada stengiuosi patekti į varžybas. Anglijoje, Italijoje, žinoma, žiūriu futbolą, o čia, JAV, žiūrėjau krepšinį“, – aiškina Jonas.

Kai keliautojas vardino savo kelionės maršrutą, iš karto knietėjo paklausti: „na, tai koks tas Didysis Kanjonas“. J. Glodenis neslepia: „Didysis Kanjonas didingas, bet tiek matytas, rodytas, išpopuliarintas, kad jau atrodo nudėvėtas. Tikrai yra ir įdomesnių vietų, kur galima apsilankyti“.

Viena iš tokių vietų – Antilopės Kanjonas. „Jis dar nėra toks populiarus, nors atidarytas prieš trisdešimt metų“, - vardina vyras. Po šį kanjoną turistus vedžioja vietiniai indėnai. Anot Jono, jie labai gerai pažįsta šią vietą ir jau mintinai išmokę kelionės maršrutus.

„Pavyzdžiui, einame keliu ir jie sako: sustokit, po minutės čia matysis saulės spindulys. Stovim. Laukiam. Ir tikrai, jis pasirodo“, – pasakoja keliautojas. Atrodo, saulės spindulys – nieko ypatingo, tačiau šiame kanjone – skirtingi aukščiai, šlaitai, todėl saulės spinduliai pasirodo tik tam tikrose vietose, tam tikru laiku. Jonas taip pat pataria į šį kanjoną vykti iš ryto ir rinktis ilgiausią maršrutą, nes kitaip: „tik greit prabėgsite ir nieko įspūdingo nepamatysite“.

Po apsilankymo Navahų nacionaliniame parke J. Glodenis sako pradėjęs galvoti: „mes visada sakome, kad gyvename blogai, bet yra žmonių, kurie gyvena blogiau. Štai indėnai neturi elektros, dažnos smėlio audros, pinigų taip pat nėra, o ką bekalbėti apie valdžios palaikymą ar dialogą su ja“, – vardina vyras.

Jonas pasakoja, kad kelionės metu kaip ir įspūdingi vaizdai, taip pat ir temperatūrų skirtumai kartais priversdavo aikčioti. „Finikse lepina trisdešimt laipsnių temperatūra, Braise (už kelių šimtų kilometrų) – jau minus septyni, dar už dviejų šimtų kilometrų vėl trisdešimt, o dar už šimto – trisdešimt aštuoni“, - skaičiuose stengiasi nepasiklysti J. Glodenis. 

Iš apsilankymo Las Vegase keliautojas parsivežė tuos pačius įspūdžius, kaip ir dagelis: daug šviesų, žmonių, dirbtinė didybė. „Iš kelionės po Las Vegasą man įdomiausia tai, kaip jie sukuria tuos didingus pastatus. Pavyzdžiui, „Venetian“ viešbutis – trisdešimt devyni aukštai, keturi iš jų skirti visiems, ne tik ten apsistojusiems. Šiuose aukštuose yra prekybinės salės, kazino, tikro dangaus iliuzija ir atviras baseinas. Visą laiką man galvoje kirbėjo klausimas: kaip jie tai padarė“, - juokavo vyras. 

Dar viena parsivežta iš dalies linksma istorija – iš Alkatraso kalėjimo. Neapsieita ir čia be lietuvių. „Šiame kalėjime kalėjo lietuvis A. Karpavičius. Jį ekskursijos metu įvardino kaip malonų kalinį“ – šypsosi pašnekovas. 

Kelionės metu J. Glodenį stebino tai, kaip amerikiečiai myli gamtą ir gerbia turistus. „Norėjau nuvykti į Siera Nevada kalnus, dėliodamas maršrutą radau informaciją, kad juos galima pravažiuoti, tačiau, atvykus pasirodė, kad kelias uždarytas dėl žmonių saugumo. Kol kelias nėra visiškai nutirpęs (vyras keliavo balandžio mėn. – red past.), tol neleidžiama pro ten važiuoti“ – kaip vieną iš saugumo reikalavimų pasakojo Jonas.

Kaip prisipažino pašnekovas, jis – labai myli gamtą, todėl atgaivą sielai rado San Franciske. „Šis miestas man labai patiko. Po Los Andželo švytėjimo, greičio ir dirbtinumo, jis man atrodė artimiausias: visur žalia, gražu“, – savo įspūdžius nupasakoti bandė keliautojas.

J. Glodenis pastebi, kad San Franciske daug dėmesio skiriama turistų patogumui: mašiną visur galima pasistatyti nemokamai dvejoms valandoms. „Kartais atnešęs restorano čekį, taip pat gali gauti nuolaidas stovėjimo aikštelėse“, – aiškina pašnekovas. Mieste taip pat apstu įvairių transporto priemonių, vien tik turistų patogumui. Beje, Jonas pabrėžė, kad gamta JAV labai mylima: už šiukšlės išmetimą ne vietoje gali sulaukti dviejų šimtų dolerių baudos.

Nors tai nėra nei pirma, nei paskutinė J. Glodenio kelionė, tačiau ji – įspūdinga, spalvinga ir suteikusi daug patirčių. „Spėjau įsitikinti, kad stereotipai apie nesveiką maistą JAV – perdėti, o kad ten pigus kuras – tikri“, - paplitusius stereotipus apie gyvenimą JAV vardino pašnekovas. Kaip tikram gamtos puoselėtojui Jonui kelionės metu labiausiai įstrigo įdomūs nacionaliniai parkai, augalai ir žinoma, nuolat sekė klausimai: kaip tai galėjo sukurti žmogus?