Švėkšnos miestelis priklausė Žemaitijai, todėl jo urbanistinė struktūra skiriasi nuo Mažosios Lietuvos miestelių. Miestelis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1503 m. Švėkšnos dvarą XV a. antrojoje pusėje įkūrė žemaičių didikai Kęsgailos.

1509 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1624 - 1644 metais, kai Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, dvare veikė popieriaus, stiklo ir parako dirbtuvės – vienos pirmųjų baudžiavinių manufaktūrų Žemaitijoje.

Paskutiniai Švėkšnos savininkai Pliateriai valdė apie 33 tūkst. ha žemės (įskaitant ir Pajūrio dvarą), turėjo virš 5000 baudžiauninkų. 1820 m. grafo žemės valdos buvo padalintos keturiems sūnums, tokiu būdu atsirado keturi dvarai: Švėkšnos, Vilkėno, Gedminaičių ir Stemplių. Švėkšnos kapinėse palaidotas žymus XIX a. lietuvių poetas, istorikas Simonas Stanevičius. Įdomus faktas - netoli Švėkšnos esančiame kapinyne archeologai yra radę septynias senovines kultines statulėles iš senovės Egipto, kurios vaizduoja Egipto dievus ir žynius.
Inkaklių grota

Inkakliai

Inkakliuose, už 5 km į pietvakarius nuo Švėkšnos, 1914 m. ant kalvos buvo pastatyta koplyčia, o kalvos šlaite įrengta Lurdo grotos imitacija su Marijos statula ir šaltinėliu, kurios atkreipia kiekvieno pravažiuojančiojo dėmesį. Anot gyventojų, skulptūros apačioje, prie Švč. Mergelės Marijos kojų, buvo įmūrytas juodas Kristaus kapo uolos akmenukas, kurį prelatas J. Maciejauskas parvežė iš Jeruzalės. Šalia Lurdo yra šulinys, kuris, žmonių teigimu įpiltas iš Prancūzijos Lurdo grotos ir yra stebuklingas.

Švėkšna

Prieš pat Švėkšnos miestelį ant Švėkšnalės upelio slėnio kranto, vietos gyventojų vadinamo Parakaunyčios kalno, pamatysite nuo didžiulio akmens į dangų pro liepsnas besiveržiančio paukščio siluetą, tai „Gervės“ paminklas. Paminklas buvo pastatytas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui bei Tautos aukų įamžinimui. Idėjos sumanytojas – Petras Stanslovas.
Gervės skulptūra Švėkšnoje
Atvažiavę į Švėkšnos miestelį, privažiuosite viaduką, kuriuo dvarininkai iš dvaro parko patekdavo į bažnyčią. Tai unikalus ir retas statinys Lietuvoje. 1905 m. švedo architekto K. E. Strandmano pastatyta neogotikinė bažnyčia – vienas pagrindinių miestelio architektūrinių paminklų. Ji sudaryta iš trijų išilginių navų, kurias kerta skersinė nava. Bokštų aukštis – 65 m. Bažnyčios interjerą puošia 8 altoriai. Didysis altorius, beveik 16 m. aukščio. Po Didžiuoju altoriumi yra kripta.
Katalikų bažnyčia
Apžiūrėję bažnyčią, 1885 m. pastatytu arkiniu viaduku pasieksite Švėkšnos Saulės gimnaziją bei Laisvės paminklą. Paminklo autorius – A. Jakševičius. Gimnazijos rūsyje siūlome aplankyti Švėkšnos muziejų. Muziejuje yra keturios skirtingos ekspozicijų salės: etnografijos, archeologijos, dvaro bei miestelio istorijų.
Švėkšnos saulės gimnazija
Pasukę į dešinę nuo Saulės gimnazijos, pro vartus pateksite į Švėkšnos dvaro parką. Parkas įkurtas XIX amžiuje. Didžiausia Švėkšnos dvaro parko puošmena – apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis. Tai, be abejonės, stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje. Didžiulėje parko teritorijoje išvysite ne tik puikiai sutvarkytą kraštovaizdį bet ir svarbius kultūrinius objektus – saulės laikrodį, senovės romėnų medžioklės deivės Dianos skulptūrą bei išskirtinio grožio ampyro stiliaus vilą „Genovaitė“. Vilą grafas Adomas Broel Pliateris 1880 m. pastatė savo žmonai.
Vila „Genovaitė“ Švėkšnoje

Prie bažnyčios, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje – paplatintos gatvės pavidalo aikštėje, stovi 1928 m. statyta sinagoga. Žema, vientiso tūrio, stačiakampio plano, mūrinė, iškilusi sudegusios medinės sinagogos vietoje. Pastato fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni pilastrai, arkinių langų viršų įrėmina karpyto kontūro archivoltai. Šiauriniame pastato fasade išlikusi Dovydo žvaigždė.

Per miestelio centrą, Vilkėno gatve link, stabtelėkite prie evangelikų liuteronų bažnyčios. Pirmoji liuteronų bažnyčia pastatyta 1819 metais, kur šiuo metu stovi Šv. Florijono paminklas, bet 1856 metais ją nusiaubė gaisras. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1867 metais, 1913 metais pristatytas bokštas.
Švėkšnos evangelikų bažnyčia
Nuo miestelio centro apie 2 km nutolęs Vilkėno dvaras. Šiuos įspūdingus, dviejų aukštų, neorenesansinio stiliaus dvaro rūmus su Belvederio bokštu 1887 metais pastatė Aleksandras Pliateris. Vilkėnų dvaro rūmų architektas, norėdamas suteikti rūmams lengvumo ir grakštumo, virš rizalitų suprojektavo savotišką karpyto silueto frontonėlį su Pliaterių giminės herbu viduje. Dvare buvo 20 kambarių, puošnumu garsėjo salonai, kuriuose stovėjo paauksuoti baldai, kabėjo dideli krištoliniai sietynai. Girioje, senais ąžuolais apaugusioje vietovėje, Pliateris įrengė ir gražų angliško stiliaus parką. Priešais rūmus stovi marmurinė Rebekos skulptūra.
Vilkėno dvaras Švėkšnoje
Netoli Vilkėno dvaro Grafo Pranciškaus Pliaterio iniciatyva 1843 m. užtvenkus Švėkšnalę pastatytas vandens malūnas. Vandens malūnas - Vilkėno dvaro sodybos komplekso dalis. Dabar malūnas restauruotas jame įrengtas viešbutis ir restoranas.
Švėkšnos Vandens malūnas
Ašvos akmuo žinomas kaip didžiausias akmuo Šilutės rajone, įtrauktas į gamtos paminklų sąrašą. Stumiamas ledynų iš šiaurės į upę akmuo išarė 150 m. ilgio griovą, kur dabar teka šaltinėlis. Akmenį galima rasti Ašvos upės dešiniajame krante, apie 2 km nuo Vilkėno, Vilkų Kampo kaime.
Ašvos akmuo

Šaltinis: Šilutės turizmo informacijos centras