Jei jus vilioja tokios šalys kaip Kenija, Peru, Kamerūnas ar Brazilija, rekomenduojame perskaityti šį straipsnį.
Geltonasis drugys, arba kitaip geltonoji karštligė, yra epideminė virusinė liga, kurią sveikiems žmonėms nuo užsikrėtusių asmenų ar primatų perneša moskitai Aedes aegypti. Taigi ši liga neturi nieko bendra su drugeliais.
Geltonoji karštligė pastebima tik tam tikrose Afrikos ir Pietų Amerikos dalyse. Vietos gyventojai šia liga perserga lengviau, nes turi genetinį atsparumą, tačiau ji itin pavojinga nesiskiepijusiems atvykėliams. Nevakcinuotų užsikrėtusių suaugusių asmenų mirštamumas siekia 50–60 proc. Kasmet pasaulyje registruojama apie 200 000 šios ligos atvejų, iš kurių net 30 000 baigiasi mirtimi.
Kokie geltonojo drugio simptomai?
Geltonasis drugys yra ūmi sisteminė infekcinė liga, todėl pirmųjų simptomų ilgai laukti nereikia. Liga paveikia visą organizmą. Simptomai dažniausiai atsiranda po įkandimo praėjus 3–6 dienoms. Išskiriamos dvi ligos stadijos: ūmioji ir toksinė.
Ūmioji ligos stadija. Ji pasireiškia staiga prasidėjusiu karščiavimu su šaltkrėčiu, galvos, raumenų skausmais. Ligoniui būna silpna, jis netenka apetito. Susirgusį geltonuoju drugiu žmogų gali imti pykinti, jis gali pradėti vemti. Daugumai užsikrėtusiųjų šie simptomai susilpnėja ar išnyksta po 3–4 dienų, tačiau kai kuriems šie simptomai tęsiasi ir liga pereina į vadinamąją toksinę fazę.
Toksinė ligos stadija. Jos metu sustiprėja karščiavimas, gali prasidėti delyras (t. y. kliedesys, pasireiškiantis su regėjimo haliucinacijomis) ar traukuliai. Toksinės fazės metu vystosi kepenų pažeidimas, dėl kurio ligonio oda įgauna gelsvą atspalvį. Dėl šio simptomo ir kilęs ligos pavadinimas – geltonoji karštligė.
Progresuojantis kepenų pažeidimas itin pavojingas, nes padidėja kraujavimo tikimybė, ligonis gali pradėti vemti krauju, prasidėti kraujavimas iš nosies, burnos ar akių. Galimas ir vidinis kraujavimas, kurį sunku pastebėti. Išsivysto kepenų, vėliau ir inkstų funkcijos nepakankamumas. Maždaug kas antras ligonis, kuriam prasidėjo toksinė ligos stadija, miršta per 10–14 dienų.
Kodėl reikia skiepytis?
Visų pirma, geltonasis drugys neturi specifinio gydymo. Galima tik simptomiškai pagerinti ligonio būklę mažinant karščiavimą, bandant kompensuoti prarastus skysčius ar kraują, taikyti dializę inkstų funkcijai pakeisti. Vis tik labai dažnai simptominis gydymas yra neefektyvus.
Antra, šios ligos simptomai yra nespecifiniai ir būdingi nemažai grupei ligų, su kuriomis rizikuoja susidurti egzotiškų kraštų keliautojas. Panašiais simptomais pasireiškia maliarija, leptospirozė, Dengė karštligė, virusinis hepatitas ar net apsinuodijimas.
Dėl šių priežasčių vakcina nuo geltonojo drugio įtraukta į privalomųjų skiepų kategoriją, kurią reglamentuoja Tarptautinės sveikatos taisyklės. Jei norite keliauti į endemines geltonojo drugio šalis, privalote pasiskiepyti. Šitaip siekiama ne tik apsaugoti keliaujančius asmenis, bet ir kontroliuoti ligos proveržius, jos išplitimą.
Vakcina nuo geltonojo drugio – privaloma
Vakcina nuo geltonojo drugio yra viena iš vos kelių privalomųjų, todėl jos kontrolė – itin griežta. Tarptautinis sertifikatas, patvirtinantis vakcinaciją nuo geltonosios karštligės, yra privalomas ne tik keliaujantiesiems į ar iš infekuotų teritorijų, bet ir tiems, kurie veždami krovinius kerta į sąrašus įtrauktas valstybes.
Sertifikatas galioja tik tuo atveju, jei jis atitinka tarptautinius reikalavimus: atspausdintas ir užpildytas anglų ir prancūzų kalbomis, individualus, skiepijant naudota PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) aprobuota vakcina, o vakcinacijos centras yra patvirtintas Nacionalinės sveikatos tarnybos. Sertifikatas įsigalioja praėjus 10 dienų po vakcinacijos ir galioja 10 metų, todėl kelionę į egzotinius kraštus reikia planuotis bent porą savaičių iki skrydžio. Nepraėjus 10 dienų po skiepo, tiesiog rizikuojate būti neįleisti į šalį tol, kol neįsigalios sertifikatas.
Nors skiepai nuo geltonojo drugio privalomi vykstant tik į kai kurias šalis, tačiau yra nemažai šalių, į kurias keliaujant taip pat rekomenduojama pasiskiepyti. Rizika užsikrėsti ypač išauga keliaujant po kaimo gyvenvietes, miškingas teritorijas ar džiungles, drėgnas ir šiltas savanas. Prieš kelionę visada reikėtų atsižvelgti į naujausias PSO teikiamas rekomendacijas.
Ką svarbu žinoti apie vakcinavimą?
Skiepijimui naudojama gyva geltonojo drugio vakcina, kurios efektyvumas siekia beveik 100 proc. Ji taikoma jau daugelį metų, yra saugi ir veiksminga. Svarbu ir tai, kad jos kaina nėra didelė, o imunitetas išsilaiko net 10 metų.
Pasiskiepijus gali šiek tiek skaudėti galvą, pakilti neaukšta temperatūra, skaudėti raumenis ar injekcijos vietą. Visi šie maži negalavimai yra niekis palyginus su galimomis tragiškomis šios ligos pasekmėmis.
Vis tik skiepai nuo geltonojo drugio negalimi asmenims:
jautriems kiaušinio baltymui;
turintiems ląstelinį imunodeficitą (užsikrėtusiems ŽIV, gydomiems chemoterapija ir kt.);
ankstesniame nei 6 mėn. nėštumo periode;
nerekomenduotini jaunesniems nei 9 mėn. kūdikiams.
Kaip dar galima apsisaugoti keliaujant?
Kadangi geltonuoju drugiu užsikrečiama įkandus uodui, svarbu saugotis ir jų įkandimų. Rekomenduojama naudoti repelentus (specialius purškalus nuo vabzdžių), dėvėti kūną pilnai dengiančius rūbus, patalpose naudoti širmas, virš lovos pasikabinti apsauginį tinklą nuo uodų.
Kiekvienas svajojame apie atostogas, kurios ilgam įsimintų puikiais įspūdžiais. Tam, kad išvengtumėte nemalonumų kelionės metu, planuodami kelionę į egzotiškus kraštus, pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu. Jis išsamiai patars, kaip apsisaugoti ne tik nuo geltonojo drugio, bet ir nuo kitų kelionėje tykančių ligų bei rekomenduos tinkamas profilaktikos priemones.