– Papasakokite, kada atvykote į Lietuvą ir ką čia veikiate?

Priklausau Europos savanorių tarnybai ir čia atvykau vasarį padėti įgyvendinti projektą „Media4change“, skatinantį žurnalistus siekti aukštesnių žurnalistikos standartų. Lietuvos nebuvau įsirašiusi pirmuoju numeriu, bet mane paskyrė važiuoti būtent čia. Žinojau, kad Lietuva – Europos centras. Tad pagalvojau: „O kodėl gi ne?“ Man tai – puiki galimybė išbandyti savanorystę nepažįstamoje šalyje.

– Ir kaip Jums gyvenimas Lietuvoje? Juk daug laiko leidžiate viename rečiausiai gyvenamų Lietuvos miestelių – Antalieptėje Zarasų rajone.

Žinau, kad Lietuvoje yra daug įvairiausių mažų miestelių, bet gyvenu Vilniuje. Ir man čia visai patinka. O į Antalieptę tik reguliariai atvažiuoju.

– Ar važiuodama į svetimą šalį pasiėmėte kokių nors vaistų blogiausiam atvejui? Gal ir kokių nors naminių gydymo priemonių?

(Juokiasi) Ne, nieko neįsidėjau, tik paracetamolio ir nuskausminamųjų.

– O ar teko susidurti su Lietuvos gydytojais, užsukti į vaistinę?

Į gydytojus neteko kreiptis, o vaistinėje lankiausi, kai susirgau gripu.

– Ar susirgusi iš karto skubėjote į vaistinę, ar išmėginote kokius nors itališkus „naminius“ gydymosi receptus? Kaip italai namuose gydosi nuo šio šaltuoju metų laiku dažno susirgimo?

Susirgus gripu Italijoje geriama karšta arbata su medumi ir valgoma karšta pastina – itališka smulkių makaronų sriuba. Taip pat gydžiausi ir Lietuvoje, bet vis tiek dar kreipiausi ir į vaistinę.

– Ar Jūsų gimtinėje sunegalavus lengva patekti pas gydytoją? Kiek reikia laukti eilėje pas šeimos gydytoją?

Eilės yra ilgos, bet išankstinė registracija nereikalinga. Susirgus iš karto vykstama į polikliniką ir ten laukiama, kol gydytojas priims.

– Ar tenka mokėti už vizitą?

Viešojoje poliklinikoje nereikia, bet odontologijos paslaugos visiems, taip pat ir vaikams, mokamos. Kiek mokėti, priklauso nuo šeimos pajamų. Esant rimtesnėms ligoms vykstama į ligoninę. Galiu pasidalinti savo tėčio patirtimi. Jam buvo diagnozuota beveik paskutinės stadijos kepenų cirozė. Palermo ligoninėje, kuri nuo namų yra apie 200-300 km, išgulėjo tris mėnesius.

Tėčio savijauta buvo labai bloga, buvo reikalinga kepenų transplantacija. Mama nusprendė dovanoti dalį savo kepenų. Tėtis visą savo gyvenimą vartojo vaistus, bet gulint ligoninėje už juos mokėti nereikėjo. Apskritai, sergant rimtomis ligomis, šeimos gydytojas išrašo receptą ir už vaistus mokėti nereikia.
italė

– Ar Italijoje įprasta gydytojams materialiai atsidėkoti?

Mūsų kultūroje įprasta dėkingumą išreikšti dovanojant apelsinų. Mano tėtis išvykdamas į namus irgi davė šių vaisių. Daktaras turi atlikti savo darbą, tad nemanau, kad jam dar reikia už jį mokėti papildomai.

– Ar sveikatos priežiūros įstaigos Italijos gyventojams lengvai prieinamos? Ar jos įsikūrusios tik didesniuose miestuose?

Aš gyvenu Palagonijos mieste. Nuo mūsų namų iki ligoninės – 45 km. Artimesnė ligoninė yra kitame mažesniame miestelyje. Apskritai Katanijoje – daug ligoninių.

– Per kiek laiko atvyksta greitoji medicinos pagalba, reaguodama į iškvietimą?

Per 10-15 minučių.

– Kiek uždirba Italijos gydytojai ir slaugos specialistai?

Gydytojo alga per mėnesį siekia apie 2 tūkst. eurų, bet tai priklauso nuo specializacijos. Yra uždirbančių ir po 5 tūkst. eurų. Slaugytojų vidutiniškas atlyginimas – apie 1,5 tūkst. eurų.

– Gal tavo giminėje yra gydytojų ar slaugytojų?

Ne, bet aš pati studijavau mediciną, bet studijas mečiau po pirmojo semestro. Bestudijuodama pamačiau, kad tai – ne man. Pasirinkau filosofiją. Mano tėvai nebuvo labai laimingi dėl tokio mano pasirinkimo (šypsosi).

– Papasakok daugiau apie medicinos studijas: ar sunku įstoti į šią specialybę, kiek kainuoja mokslai?

Rinktis mediciną Italijoje yra labai daug norinčių, tad buvo laikas, kai buvo nustatytas įstojančiųjų skaičius. Vis dėlto po kurio laiko nuspręsta, kad kiekvienas studentas turi teisę pasirinkti tas studijas, kurios jam patinka, o atranka turėtų vykti jau studijų metu. Tad po metų ar dvejų studentai laiko egzaminus.

Aš studijavau Katanijos universitete. Kaina už mokslus priklauso nuo studento tėvų pajamų. Kuo jų pajamos didesnės, tuo tenka daugiau mokėti. Turintieji mažas pajamas studentai gauna paramą, kurią skirsto vieša institucija ERSU.