Kada avialinijos gali teisėtai atsisakyti išmokėti kompensacijas už atšauktą skrydį?

Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijų, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tai - vadinamosios force majeure arba nenugalimos jėgos aplinkybės.

Taip pat skaitykite: Pagrindinės viešbučių klientų teisės: ką privalo žinoti kiekvienas

arba: Ką daryti, jei kelionė neatitiko pagrįstų lūkesčių?

Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais:

- dėl politinio nestabilumo;

- meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio;

- pavojaus saugumui;

- netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų

- streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.

Kalbant apie orlaivio technines problemas, svarbu pažymėti, kad atsisakyti sumokėti kompensaciją galima nebent tada, kai techninės problemos atsirado dėl įvykių, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali realiai valdyti (Europos teisingumo teismo sprendimas byloje C-549/07).

Nacionalinės teisėsaugos institucijos, kurios užtikrina ir taiko Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, pateikia preliminarų nenugalimos jėgos aplinkybių sąrašą.

Jeigu keleiviui priklauso kompensacija, jos dydis numatomas toks:

- 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;

- 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus
skrydžių ir kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju;

- 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas 1 arba 2 punktas, atveju.

Šių kompensacijų dydžiai gali būti sumažinti 50%, jeigu keleiviai į
galutinę paskirties vietą nukreipiami kitu maršrutu ir kito skrydžio
atvykimo laikas yra vėlesnis už keleivio įsigytame biliete nurodytą
tvarkaraščio atvykimo laiką mažiau kaip:

- 2 valandomis – 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;

- 3 valandomis – visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos
vidaus skrydžių ir kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju;

- 4 valandomis – visų skrydžių, kuriems netaikomas 1 arba 2 punktas, atveju.

Apytikrį skrydžių atstumą tarp oro uostų, įvesdami oro uostų kodus, galite sužinoti čia.

Keliautojau! Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime universalųjį Londono „TOP 10“ vadovą!