Taip pat skaitykite: Kaip dabar atrodo Europos vietos, kur vyko žinomiausi Pirmojo pasaulinio karo mūšiai
Kaimas įsikūręs Nogrado medėje, apie 90 km į šiaurės rytus nuo Budapešto. Visas kaimas yra etnografinis muziejus po atviru dangumi, bet skirtingai nuo kitų tokių pačių muziejų, Holokėje vyksta įprastinis žmonių gyvenimas.
Kaimiečiai kruopščiai išsaugojo senas liaudies tradicijas. Taip pat liko išsaugoti liaudies amatai − siuvinėjimas, keramika, drožyba.
Pati kaimo istorijos pradžia siekia XIII amžiaus vidurį, kai pasibaigus mongolų invazijai, dabartinės Vengrijos teritorijoje prasidėjo ilgalaikių strateginių įtvirtinimų rengimas - taip buvo siekiama apsisaugoti nuo panašių priešų antplūdžių ateityje. Ten, kur dabar išsidėstęs Holokės kaimas, maždaug tuo metu išdygo mūrinė pilis, pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose 1310 metais.
Pats kaimelis pradėjo formuotis prie pat pilies sienų ir palaipsniui plėtėsi, dabartinius savo kontūrus galiausiai įgavęs maždaug XVII a. viduryje - maždaug tuo metu, kai senoji kaimo dalis buvo apleista, kadangi pilis tapo nuolatinių susidūrimų tarp Vengrijos ir Osmanų imperijos kariuomenių vieta (pastarieji pilį kontroliavo su pertraukomis apie 150 metų - nuo pat pirmojo užgrobimo 1552 metais).
Kaimo namai yra tipiški: miegamasis, virtuvė, sandėliukas. Vienas iš gražiausių pastatų šiame kaime yra 19-ojo šimtmečio pabaigos katalikų bažnyčia su jos mediniu smailiaviršūniu bokštu.